Ramų Dentono miestelį užlieja nusikaltimų banga. Viešajame tualete randamas narkomano lavonas, dingsta verslininko duktė, parlamento nario sūnus įtariamas mirtinai partrenkęs senolį ir pabėgęs iš įvykio vietos, apiplėšiamas striptizo klubas, siaučia serijinis prievartautojas... Ir visi šie nusikaltimai susiję vienas su kitu. Tyrimas painus, daug įtampos, už nugaros – šūsnis neužpildytų ataskaitų, tačiau detektyvas Džekas Frostas pasiryžęs išnarplioti nusikaltimus. Koją kiša kai kurie kolegos, norintys, kad jis susimautų. Žinoma, ekscentriškasis Frostas aplinkinius įtikina, kad viską kontroliuoja. Tik viena smulkmena – dabar jis tuo įtikinti turi ir save...
Po dvidešimt aštuonerių tarnybos metų Dentono policijoje, inspektorius Džordžas Harisonas nusprendė užleisti vietą jaunesniems. Ta proga nuovados kavinėje jam buvo rengiama didžiulė atsisveikinimo šventė. Dirbti turėjo tiktai pareigūnas Velsas ir detektyvas Džekas Frostas, tad kai tualete buvo rastas narkomano lavonas, nuotaika pabjuro abiems. Blogas startas garantavo ir blogą pabaigą. Netrukus telefonas be perstojo čirškė dėl triukšmo, o ne už ilgo, dėl triukšmo skambinęs senolis ir iš budelės traukęs namo, buvo partrenktas vidury kelio. Nepamirškime ir skambučio, dėl dingusios mergaitės. Slapta pranykti į vakarėlį šansų beveik neliko.
Leidykla „Briedis“ mus jau antrą kartą kviečia susipažinti su keista asmenybe – Džeku Frostu. Nedrausminga, nepagarbia, šmaikščia, tačiau intuityvia persona, sugebančia įsivelti į pačias bjauriausias policijos bylas. Šį kartą Frosto partneriu paskiriamas buvęs inspektorius Martinas Vebsteris. Gan vertas savo partnerio tipas, kuris buvo pažemintas pareigose ir išsiųstas į atokų Dentoną už tai, kad nesusivaldė ir užsimojo kumščiu prieš savo šefą. Iš pradžių Martinas gan skeptiškai žiūri į jam paskirtą inspektorių, kurį jis laiko padugnių padugne, tad kandžių pamąstymų sulauksime ne tik iš detektyvo Frosto. Knygoje komiškasis detektyvas kaip visad vienu metu bando apžioti kelis darbus. Jis ne tik bando ištirti kelias skirtingas bylas, bet dar turi suspėti padaryti nusikaltimų statistikos raportą ir viršvalandžių ataskaitą.
Knyga nėra greito tempo detektyvas, kviečiantis mus į žiaurias, kraują stingdančias bylas. Kūrinys tiktų labiau būti apibūdintas kaip lengvas, tačiau intriguojantis. Knygose ne tik bandoma atskleisti, kas ką padarę, bet ir atrasti jungčių, siejančių kelis nusikaltimus.
Kartą pagalvojau, kuo ši serija išsiskiria iš kitų, panašių kūrinių? Manau galima išskirti bylų gausumu. Tai kartu ir pliusas, ir minusas. Pliusas nes netenka nuobodžiauti kol bandoma įminti vieną bylą, minusas, kad tokia knyga ilgai neišsilaiko atmintyje. Taip pat knyga išsiskiria gan įdomiu rašytojo humoro jausmu. Aišku jis patiks ne kiekvienam. Galiausiai knyga turėtų patikti ir taip sakant „senosios mokyklos“ detektyvų mėgėjams.
Beskaitant knygą užkliuvo tik keli dalykai. Iškilo klausimas, kur dingo pirmosios knygos veikėjas, Frosto padėjėjas Klaivas Bernardas? Antra, tai kas gi ten atsitiko su Frostu, kai ankstesnėje knygoje jį kaip ir nušovė? Jokio paaiškinimo, jokių užuominų. Susidaro toks įspūdis, kad tarp šios ir ankstesnės knygos turėtų būti įsiterpusi dar viena knyga. Bet beros knygų tvarka teisinga. Galiausiai šiek tiek nervino, kad visos bylos atitenka Frostui. Žiūrėk kažkas atsitinka – ten ir Frostas. Norėtųsi, kad jis paliktų kažką ir kitiems detektyvams.
Kaip bebūtų, smagu, kad knygos gan greitai leidžiamos. Jei ir toliau tokiu tempu, tai iki kitų metų galo išvers visas knygas apie šį šaunųjį detektyvą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą