Paieška

2023 m. gruodžio 23 d.

2023 m. IV ketv.: „Paženklinti amžiams“ ~ Emelie Schepp

„Paženklinti amžiams“
(Emelie Schepp, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Prabangiame Noršiopingo kvartale savo namų svetainėje randamas nušautas Migracijos departamento vadovas. Vienintelis pėdsakas – vaiko pirštų atspaudai. Šeima bevaikė, tad kas galėjo juos palikti? Žudikas?

Tyrimui vadovauti imasi prokurorė Jana Berzelijus – jauna ir labai talentinga, bet atšiauraus būdo, kaip ir jos tėvas, praeityje buvęs garsus prokuroras. Jana tvirta, šalto proto ir nepalenkiama, kol... Po kelių dienų nuošalioje pakrantėje aptinkamas negyvas vaikas. Šalia guli ginklas, iš kurio paleistos kulkos į Migracijos departamento vadovą. Išvydusi ant berniuko sprando išraižytas raides Jana sustingsta – atgyja prisiminimų nuotrupos iš jos pačios vaikystės, į kurią iki šiol grąžindavo tik nakties košmarai. Prokurorė privalo rasti tikrąjį žudiką anksčiau nei policija, kad sužinotų, kas jai kadaise nutiko, ir neleistų savo šiurpiai praeičiai iškilti į dienos šviesą.

Tai pirmoji Janos Berzelijus byla.

Emelie Schepp (g. 1979 m.) yra Švedijos rašytoja, kurios detektyvinių romanų veiksmas vyksta Noršiopinge, mieste Švedijos rytuose. Būtent čia gyvena ir dirba pagrindinė visų jos istorijų herojė Jana Berzelijus – prokurorė, turinti gana mįslingą ir kraupią praeitį. Rašytoja debiutavo 2013-aisiais metais su kriminaliniu romanu „Märkta för livet“ (liet. k.: „Paženklinti amžiams“), kurio vos per šešis mėnesius buvo parduota 40 000 kopijų. 2014 m. rudenį ji pasirašė trijų knygų sutartį su „Wahlström & Widstrand“ ir tais pačiais metais vėl išleido savo debiutinę knygą. Vadinkite tai kaip norite – „sėkme“ ar tiesiog „dideliu užsispyrimu“, tačiau keturios pirmosios serijos knygos visame pasaulyje buvo parduotos daugiau nei milijono egzempliorių tiražu. Serijos teisės šiuo metu yra nupirktos trisdešimtyje šalių, o knygos yra išverstos į anglų, danų, estų, islandų, ispanų, italų, japonų, lenkų, lietuvių, olandų, prancūzų, suomių, turkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas. 2022 m. balandį pasirodė jau septintoji, visame pasaulyje išgarsėjusios serijos apie Janą Berzelijus, knyga. Ir nors autorė dabar yra virtusi beprotiškai populiaria, jos startas nebuvo rožės žiedlapiais klotas. Juk knygą „Paženklinti amžiams“ ji turėjo išleisti savo pačios lėšomis, taip tapdama „savarankiška leidėja“, kas kadaise uždėdavo savotišką dėmę būsimam autoriui. Kaip bebūtų, trilerį „Paženklinti amžiams“ mes dabar galime perskaityti ir lietuviškai, bei patys nuspręsti, ar autorė yra verta tarptautinių liaupsų, ar ne? Istorija randa pradžią 1991-ųjų metų vasarą, kuomet išvargusi ir alkana devynmetė Jana atsibunda vienoje Švedijos ligoninių. Ji neprisimena, nei kas yra, nei iš kur kilusi. Vėliau veiksmas mus nukelia dvidešimt metų į priekį, kur Jana jau yra tapusi sėkminga prokurore. Tai ji pasiekė savo šaltu protu, nepalaužiama valios jėga ir kritišku mąstymu, leidžiančiu jai atskirti net ir didžiausių „šventuolių“ melus. Kai aukšto rango Migracijos departamento pareigūnas randamas nušautas savo paties namuose, įtariamųjų, įskaitant jo žmoną, netrūksta. Tačiau Janos Berzelijus iš vėžių neišmuša nei pareigūno našlės isterija, nei grasinantys laiškai, kuriuos prieš mirtį neva gavo auka. Jana yra kieta, šalta ir nepajudinama... na bent jau iki to momento, kai į visą šią istoriją įsipainioja vaikas... Praėjus kelioms dienoms po pirmosios žmogžudystės, apleistoje pakrantėje randamas negyvas nepilnamečio kūnas. Šalia jo – ginklas, kuriuo ir buvo nužudyta pirmoji auka. Dalyvaudama berniuko skrodime, Berzelijus aptinka ant jo kūno kažką keistai pažįstamo, kažką labai baugaus: smurto žymes, heroino injekcijų paliktus randus ir odoje išgraviruotą žymę su vieno iš mirties dievų vardu. Visa tai jaunajai prokurorei sukelia prisiminimų apie savo tamsią ir siaubingą vaikystę, bangą. Apie savo praeitį Jana nelabai ką žino, tačiau norėdama ją susigrąžinti ir apsaugoti, yra pasiryžusi padaryti bet ką, netgi surasti žudiką anksčiau nei policija... Romanas „Paženklinti amžiams“ yra išties neblogas kriminalinis trileris. Jis turi kiek vangoką pradžią ir kiek lėtoką įžangą – du atleistinus, jaunos ir nepatyrusios rašytojos kūrybos bruožus. Autorė gimė 1979 m. Švedijoje, Motaloje, ir priklauso naujajai Skandinavijos šalių rašytojų kartai, kuri tapo garsi po jų įpėdinio Stigo Larsono mirties. Emelie Schepp savo pirmąją knygą išleido nuosavomis lėšomis, tačiau vėliau buvo paremta kitų leidyklų. Vis dėlto skaitant įžanginę serijos knygą stebina visai ne tai, ne, o tempas, su kuriuo ji tobulėja. Jei pirmieji du šimtai puslapių buvo vangūs, tai likę šimtas aštuoniasdešimt yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Štai, žiūrėk, ta bomba sprogo ir to jau nei pakeisi, nei sustabdysi! Jos knygų herojė Jana Berzelijus yra šiuolaikinė „Sniego karalienė“, kurios širdis yra tyra, tačiau nusėta skeveldromis, o kaulai kieti it granitas, tačiau tokiais tapę tik po daugybės lūžių. Kaip jau supratote, Emelie Schepp savo romane mums pateikia paradoksalią dviveidę asmenybę, kuri tuo pačiu metu yra ir prokurorė, kovojanti su nusikaltėliais bei kitais įstatymo pažeidėjais, ir kraujo ištroškusi žudikė, pavirtusi tokia po vaikystėje iškęstų mirtinų treniruočių. Būtent šie elementai daro knygą „Paženklinti amžiams“ unikalia ir nesiekiančia mums pateikti nuvalkiotą detektyvinę pabaigą, kurioje nusikaltėlis gauna atpildą kalėjimo vienutėje. Janos akimis tokia baigtis yra labai neteisinga ir tiesiog privalo būti pakoreguota 😉

Kitos skaitytos knygos


● „Šiaurės elnių švytėjimas“ ~ Ann-Helén Laestadius: ⭐3/5.
● „Kultas“ ~ Camilla Läckberg ir Henrik Fexeus: ⭐4/5.
● „Atpirkimo ožys“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Contes du soleil et de la pluie“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Atskaitos taškas“ ~ Jørn Lier Horst ir Thomas Enger: ⭐3/5.

2023 m. spalio 24 d.

„Contes du Soleil et de la Pluie 1902-1907“ ~ Maurice Leblanc

„Contes du Soleil et de la Pluie 1902-1907“
(Maurice Leblanc, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Conteur, collaborateur littéraire de journaux quotidiens, du Gil Blas puis du Journal avant d’être engagé en 1902 par L’Auto, Maurice Leblanc était un admirateur du naturalisme de Maupassant. Mais sa carrière prit un brusque tournant en 1905, lorsqu’il créa le personnage d’Arsène Lupin dans le magazine Je sais tout. Ce recueil rassemble, pour la première fois, l’intégralité des 110 contes et articles que Maurice Leblanc a publiés, de 1902 à 1907, la plupart sous l’intitulé « Contes du soleil et de la pluie », dans le quotidien sportif L’Auto. Il y adapte ses thèmes favoris à un contexte particulier : les adultères deviennent sportifs et sont aidés par le moyen de la bicyclette ou de l’automobile, deux éléments libérateurs des forces naturelles et instinctives des personnages. Présenté par Jean-Luc Buard (co-fondateur et rédacteur en chef du Rocambole, bulletin des amis du roman populaire), le volume est complété d’une bibliographie commentée des reproductions de ces contes, rééditions et traductions.

Morisas Leblanas yra prancūzų rašytojas, gimęs Ruane, Aukštutinės Normandijos regiono sostinėje, turtingoje ir kultūringoje šeimoje. Jis buvo antrasis Émile Leblanc, kilusio iš italų protėvių, ir Mathilde Blanche vaikas. Būdamas ketverių metų amžiaus, jaunasis Morisas buvo išgelbėtas iš degančio namo. Kai prasidėjo 1870-ųjų metų karas, Morisui buvo šešeri. Baigęs mokslus Kornelio licėjuje Ruane, studijas Vokietijoje (Berlyne) ir Italijoje, jis dirbo šeimos įmonėje. Studijavo teisę, tačiau metęs mokslus ir darbą šeimos firmoje, išvyko į Paryžių dirbti rašytoju ir policijos reporteriu Prancūzijos periodiniams leidiniams, tokiems kaip „Figaro“, „Gil Blas“ ir „Echo de Paris“. „Une femme“ („Moteris“, 1893 m.) – pirmasis Leblano romanas, sulaukęs vidutiniškos sėkmės. 1889-ais metais Leblanas vedė Marie-Ernestine Lalanne, su kuria jis išsiskyrė 1895-aisiais. Su antrąja žmona Margaret jis daug vasarų praleido Gueures mieste, Aukštutinės Normandijos regione šiaurės Prancūzijoje. Ankstyvajai Leblano kūrybai didžiausią įtaką padarė tokie rašytojai, kaip Gustavas Floberas, kuris buvo šeimos gydytojo brolis, ir Gi de Mopasanas, kuriam autorius imponavo. Morisas ilgą laiką dirbo žurnalistu keliuose periodiniuose leidiniuose, vienas kurių suteikė rašytojui garbingą „vagies-džentelmeno kūrėjo“ statusą. Būtent Arsenas Liupenas išvedė autorių į „platesnius vandenis“, kadangi per ilgesnį nei keturiasdešimties metų laikotarpį įgijo tarptautinę šlovę, prilygstančią tik sero Artūro Konano Doilio personažo, Šerloko Holmso, populiarumui. Spėjama, kad Morisą Leblaną įkvėpė anarchistas Marius Jacob, kuris įvykdė daugiau nei 150 įsilaužimų ir buvo nuteistas 23 metams kalėjimo. Tačiau Morisas Leblanas visada neigė šį faktą, nors buvo vienas reporterių, dalyvavusių kaltinamojo teisme kaip „Gil Blas“ laikraščio žurnalistas. Rinkinyje, pavadintame „Pasakos apie saulę ir lietų“, mes galime atrasti net 110 ankstyvųjų pono Leblano apsakymų. Šis rinkinys knygos forma pasirodė 2018-aisiais ir talpina visus autoriaus apsakymus, kuriuos jis buvo publikavęs laikraštyje „L’Auto“. Didžioji dalis šių pasakojimų yra sporto tematikos ir kalba apie automobilius, dviračius, bėgiojimą, svarmenų kilnojimą ir t. t. Šią knygą pavyko išleisti tik dėka 2015-ais metais pradėto „Retronews“ projekto, kurio iniciatoriumi tapo Nacionalinė Prancūzijos biblioteka („Bibliothèque nationale de France“). Projekto tikslas buvo suskaitmeninti visus senus šalies periodinius leidinius, taip išsaugant ir padarant juos prieinamus visiems. Na o tai suteikė prieigą prie labai didelio literatūros kūrinių rezervuaro, kurį mes galime pavadinti „nematoma literatūra“, nes ji iki šiol buvo užmiršta ir sunkiai prieinama, o dabar skendi didelėje „skaitmeninėje erdvėje“. Ši literatūra yra „nematoma“ ir todėl, kad ji buvo leidžiama dienraščiuose, populiariuose savaitraščiuose ir mėnesiniuose žurnaluose, kurių šiandien išliko labai mažai, su jais sunku susipažinti, o patys kūriniai yra laikomi nuvertintais ir pamirštais. Grįžtant prie „Pasakų apie saulę ir lietų“, tai jas labiausiai įvertins ištikimieji pono Leblano gerbėjai. Visi šie šimtas dešimt „L’Auto“ žurnale publikuotų istorijų išaukština gyvenimo džiaugsmą ir laimę, kuri pasiekiama per įvairias sporto rūšis, pradedant čiuožinėjimu, dviračio vairavimu, lenktyniavimu automobiliu, ar net paprasčiausiu ėjimu. Apie septyniasdešimt procentų šios knygos istorijų anksčiau niekada nebuvo publikuotos knygos forma, tačiau jos yra vertos būti perskaitytos, kadangi skaitytojas jose galės pats pamatyti, kaip vystėsi būsimo populiaraus rašytojo ir Arseno Liupeno kūrėjo talentas. Būtent jos tapo pirmąja dirva, kurioje autorius šlifavo savo plunksną ir dėliojo apmatus būsimam savo herojui. Tikrai nesiruošiu aprašinėti visų šių istorijų siužetų, o geriau išskirsiu dvi – pačias tipiškiausias šiam rašytojui. Jos mums parodys tiek „šviesiąją“ tiek „tamsiąją“ pono Leblano kūrybos pusę. Pasakojimas „Kalėdinis stebuklas“ mums pateikia istoriją apie vagį, kuris įsilaužia į vieno turtingo pono namą, norėdamas pavogti vertybes. Prisigrobęs turto jis grįžta į savo slėptuvę, kurioje tarp pavogto grobio atranda, nepatikėsite... gyvą kūdikį! Vagis iš pradžių patiria šoką, bet palaipsniui nusprendžia sušildyti vaiką, kuris šiuo metu besąlygiškai siekė šilumos ir maisto. Jis apgaubia kūdikį meilės ir rūpesčio jausmais, o galiausiai netgi sugrąžina jį jo tėvams. Kūdikio grąžinimas tampa tėvams tikru stebuklu, visai kaip ir artėjanti Kristaus gimimo iškilmė. Šioje istorijoje atkreipiamas dėmesys į šventosios šeimos dvasią ir stebuklų galimybes net pačiose netikėčiausiose situacijose. Na o apsakymas „Žudikas“ yra kiek tamsesnis ir kalba apie vyriškį, kuris norėdamas išsaugoti savo šeimos židinio laimę, yra priverstas griebtis žiauraus nusikaltimo. Istorija randa pradžią tada, kuomet jaunasis grafas de Gasser žūva automobilio avarijoje. Tame nebūtų nieko keisto, jei ne maža, kulkos palikta skylutė žuvusiojo krūtinėje. Tyrinėdama atvejį policija nustato, kad grafas dažnai lankydavosi vieno pono, neįvardinto šios istorijos herojaus bei pasakotojo, namuose. Ir nors policija įtaria, kad už viso to slypi meilės trikampis tarp grafo, istorijos pasakotojo ir jo žmonos, pritrūkus įkalčių yra priversta nutraukti bylą. Žinoma, tiesa apie nusikaltimą paaiškėja tik kūrinio pabaigoje, kuomet prabėgus dešimtmečiams apsakymo herojus prisimena praeities įvykius ir savo nusikaltimą, kurį jam pavyko nepastebimai įvykdyti, o įkalčius paslėpti. Ši istorija kalba kaltės ir atsakomybės temomis, taip pat apie žmogaus moralės lankstumą. Pirmoji istorija mus supažindina su vagių garbės kodeksu, o antroji yra kiek tamsesnė ir kalba apie kiekvieno žmogaus širdyje tūnančias tamsias ir gana brutalias jėgas. Būtent tokias istorijas skaitydami Jūs pažinsite ne tik šių tekstų autorių, bet ir savo pačių polinkius eiti doros ar nusikaltimo keliu... Baigdamas apžvalgą atkreipsiu visų dėmesį į tai, kad perskaičiau visas laisvai internete prieinamas autoriaus knygas lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis. Taigi kuriam laikui sakau ponui Morisui „sudie ir iki pasimatymo...“

2023 m. rugsėjo 30 d.

2023 m. III ketv.: „Andromedos štamas“ ~ Michael Crichton

„Andromedos štamas“
(Michael Crichton, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

„Jis nei dujos, nei molekulė, netgi ne baltymas ir ne virusas. Jo dydis kaip ląstelės, ir tai visiškai gali būti vienaląstis organizmas.“

Kosminis palydovas, tiriantis nežemiškos kilmės gyvybės formas, anksčiau laiko sugrįžta į Žemę. Prie nusileidimo vietos Arizonos dykumoje du kariškiai, pasiųsti jo ieškoti, randa lavonais nusėtą gyvenvietę. Regis, žmonės mirė staiga, išgyveno tik senukas ir kūdikis.

Valdžia skelbia nepaprastąją padėtį ir pradeda slaptą operaciją. Skubiai iškviesta gyvybės mokslų specialistų komanda privalo ištirti, kas atsitiko. Jeigu palydovas pasigavo užkratą, Žemei gresia katastrofa. Pažaboti štamą galėtų tik atominis ginklas – jokia gyvybės forma neatlaiko dviejų milijonų laipsnių temperatūros.

Michael Crichton (1942-2008) – JAV mokslinės fantastikos rašytojas, technotrilerio pradininkas. Metęs literatūros studijas Harvardo universitete, su pagyrimu įgijo fizinės antropologijos bakalauro laipsnį. Vėliau studijavo mediciną, tuo metu pasirodė pirmieji kūriniai. Jo romanuose daugiausia nagrinėjamos nelaimės, kurias gali sukelti žmogaus ir technologijų sąveika, ypač biotechnologinės katastrofos. Didžioji dalis šių istorijų turi tvirtą mokslinį pagrindą.

Nauja knygos „Andromedos“ štamas“ laida papildyta 1975 m. vertime į lietuvių kalbą cenzūruotomis dalimis.

Maiklas Kraitonas (1942-2008) yra JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir netgi gydytojas! Jis yra vienas žinomiausių mokslinės fantastikos ir trilerio žanro autorių. Kraitonas studijavo mediciną Harvardo universitete, kuriame studijų metais pradėjo publikuoti savo pirmuosius literatūrinius darbus. 1969 m. jis išleido pirmąją knygą – „Andromedos štamas“, tapusią pasauliniu superbestseleriu. Joje mes randame daug mokslinių ir technologinių elementų, be kurių vėliau neapsieis nė vienas autoriaus kūrinys. Vienas garsiausių jo romanų yra „Jūros periodo parkas“. Pastarasis ne tik išgarsino autorių toli nuo gimtinės, bet ir sulaukė ekranizacijos kine. Rašytojas tapo toks populiarus pasaulyje ne tik dėl intriguojančių siužetų, bet ir dėl savo gebėjimo derinti fikciją su realiais moksliniais faktais. Nors ponas Kraitonas mirė 2008 m. lapkričio 4 d. Los Andžele, Kalifornijoje, tačiau jo įtaka mokslinės fantastikos žanrui yra neužginčijama. Jo kūryba ir idėjos paliko neišdildomą pėdsaką literatūroje ir popkultūroje... Romane „Andromedos štamas“ ponas Kraitonas mums pasakoja išgalvotą nutikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu žmonės pirmą kartą susidūrė su pavojingu mikroorganizmu, galimai turinčiu nežemiškos kilmės pradą. Kai NASA randa nukentėjusius žmones, kurie mirė dėl nežinomos ligos, jie sušaukia gabių mokslininkų komandą į slaptą laboratoriją, esančią kažkur Kalifornijos dykumoje. Būtent „Gaisro“ laboratorijoje mokslininkai stengsis suprasti ir suvaldyti nežinomą mikroorganizmą, tam pasitelkdami visus turimus mokslinius metodus ir technologijas. Knygoje yra daug detalių apie mokslinius tyrimus, procedūras ir analizes, kurias komanda vykdo siekdama išvengti potencialios pasaulinės katastrofos. Tarp mokslininkų yra trisdešimt šešerių metų Džeremis Stounas – bakteriologijos profesorius iš Stanfordo universiteto. Taip pat Piteris Levitas – mikrobiologijos specialistas, infekcinių ligų žinovas, per savo gyvenimą matęs ne vieną maro ir kitokią epidemiją. Komandoje yra ir patologas Čarlzas Bertonas iš Hjustono, antropologas Kristianas Kerkas, bei Markas Holas – gydytojas, turėjęs patirties medžiagų apykaitos ligų srityje. Visi šie vyrai ieškos atsakymų į labai svarbius ir tiesiog mirtinai pavojingus klausimus... Romanas „Andromedos štamas“ pasižymi dideliu dėmesiu moksliniams ir technologiniams aspektams, taip suteikdamas skaitytojui galimybę įsigilinti į procesus, susijusius su mikrobiologijos tyrimais. Būtent tokio pobūdžio siužeto plėtojimas ir tapo pagrindiniu Maiklo Kraitono romanų bruožu. „Andromedos štamas“ taip pat iškelia daug svarbių klausimų, susijusių su žmogaus, technologijų, bei gamtos sąveika. Knyga buvo pripažinta kaip viena pirmųjų mokslinės fantastikos knygų, kurioje didelis dėmesys skiriamas žmogaus ir pavojingų mikroorganizmų susidūrimo tikimybei, taip pat žmonijos pažeidžiamumui naujoms ligoms. Visi šie elementai pastarųjų metų kontekste įgavo tiesiog pribloškiančią svarbą ir yra kaip niekad aktualūs. Apžvelgiant knygą nederėtų pamiršti ir puikaus vertimo, kuris naujame leidime buvo papildytas sovietmečiu cenzūruotomis eilutėmis. Taip pat neturėtume palikti nuošalyje ir 1971 metais pasirodžiusios romano ekranizacijos, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko tokie aktoriai kaip James Olson, Arthur Hill, David Wayne ir kiti.

Kitos skaitytos knygos


● „Dama su įkapėmis“ ~ Bram Stoker: ⭐1/5.
● „Kaip tapti nelaimingam?“ ~ Paul Watzlawick: ⭐3/5.
● „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ ~ Jo Nesbø: ⭐4/5.
● „L’Enthousiasme“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Terapijos dovana“ ~ Irvin D. Yalom: ⭐3/5.
● „Sukrėtimas“ ~ Auður Jónsdóttir: ⭐1/5.
● „Kapas jūroje“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Lopšinė“ ~ Cilla ir Rolf Börjlind: ⭐3/5.
● „Sveikatos mitai ir paklydimai“ ~ Valerijus Morozovas: ⭐3/5.