„Prarastoji šviesa“ (Michael Connelly, 2004 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.
Viskas nutiko vien dėl to, kad buvo užsimota nufilmuoti tikrus pinigus.
Los Andželo policijos detektyvui Hariui Bošui filmavimo aikštelėje atliekant apklausą dėl jaunos kino kompanijos asistentės nužudymo, šarvuotas automobilis filmo apiplėšimo scenai iš banko atvežė du milijonus dolerių. Ir staiga kūrėjų išmonė susimaišė su tikrove: ginkluoti plėšikai visų akivaizdoje pagrobė pinigus.
Laiko dulkės užklojo taip ir neištirtus nusikaltimus, tačiau į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas vėl ėmėsi nužudytos moters bylos. Ir vėl tyrimo pėdsakai nuvedė pagrobtųjų pinigų link.
Viskas nutiko vien dėl to, kad buvo užsimota nufilmuoti tikrus pinigus.
Los Andželo policijos detektyvui Hariui Bošui filmavimo aikštelėje atliekant apklausą dėl jaunos kino kompanijos asistentės nužudymo, šarvuotas automobilis filmo apiplėšimo scenai iš banko atvežė du milijonus dolerių. Ir staiga kūrėjų išmonė susimaišė su tikrove: ginkluoti plėšikai visų akivaizdoje pagrobė pinigus.
Laiko dulkės užklojo taip ir neištirtus nusikaltimus, tačiau į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas vėl ėmėsi nužudytos moters bylos. Ir vėl tyrimo pėdsakai nuvedė pagrobtųjų pinigų link.
Prieš ketverius metus Andželos Benton kūnas buvo rastas prie jos namų. Ji mirė per savo dvidešimt ketvirtąjį gimtadienį. Jos kūną rado susmukusį ant ispaniškų plytelių grindinio daugiabučio namo kuriame ji gyveno prieangyje. Andžela Benton buvo uždusinta. Visą šią istoriją buvę detektyvas Haris Bošas atsiminė kuo puikiausiai. Netgi tai, kad parašyti apie merginos mirtį laikraštis skyrė vos kelias eilutes. Viskas kiek pasikeitė, kai iš filmavimo kompanijos, kurioje dirbo mergina, buvo pavogti du milijonai dolerių. Buvo bandyta susieti šias bylas, bet neradus įkalčių, byla vis tiek buvo atidėta į šalį. Tačiau Bošas to nepamiršo. Jis nepamiršo merginos ir jos ištiestų rankų. Jis nusprendė dar kartą atversti bylos puslapius.
Tai mano pirmoji pažintis su rašytoju Michael Connelly ir jo išgalvotu personažu, policininku Hariu Bošu. Būna tik pradedi skaityti knygą ir jau žinai, kad skaitysi jos tęsinius. Taip man nutiko ir šį kartą. Bošas pasirodė tikrai įdomus personažas. Šioje knygoje jis išėjęs į pensiją, gyvena Vudrou Vilsono gatvėje, mėgsta instrumentinę džiazo muziką, groja, tiksliau mokosi groti saksofonu, yra išsiskyręs ir labai užsispyręs. Negalėdamas užmiršti senos bylos, jis net grasinamas FTB agentų nusprendžia ją išsiaiškinti iki galo. Autoriaus rašymo stilius labai geras, knyga skaitosi lengvai ir sklandžiai. Romanas yra tikra klasikinė amerikietiška policijos istorija, kuri vyksta Los Andžele, prarastų angelų mieste. Romano herojai skirtingi, tačiau be galo įdomūs. Hario žmona, profesionali pokerio žaidėja, Lotosas Krosas, nuo galvos paralyžuotas policininkas, Barnetas Bigaras, saugos tarnybos biuro savininkas ir kiti ne ką mažiau ryškūs herojai. Veiksmas vyksta keliuose skirtinguose miestuose, nuo Holivudo iki spalvingojo nuodėmių miesto Las Vegaso.
Labai gaila, kad su šiuo rašytoju susipažinau ne savaite anksčiau. Praeitą savaitę Maximo vasaros išparduotuvėje Michael Connelly knygą galima buvo įsigyti už 3 eurus.
Knygos pabaiga gan jaudinanti, savotiška atsvara kietam siužetui visos knygos metu. „Prarastoji šviesa“ yra devinta serijos apie Harį Bošą knyga.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą