Niekas nežino, kaip ant „Q“ skyriaus viršininko Karlo Mjorko stalo atsidūrė byla apie brolio ir sesers žmogžudystę vasarnamyje 1987 m. Tuomet buvo įtariami šeši internatinės mokyklos auklėtiniai, bet policija nerado įrodymų. Po devynerių metų vienas iš grupės, vienintelis mokęsis ten valstybės lėšomis, prisipažino nužudęs ir sėdo į kalėjimą. Mjorkas su keistuoliu asistentu siru Asadu ir skardžiabalse sekretore Rouze, kuri baigė policijos mokyklą geriausiais pažymiais, bet neišlaikė vairavimo egzamino, susidomi šiuo keistu atveju. Juo labiau kai vyresnybė įsako nekišti prie išspręstos bylos nagų, o viskas rodo, kad buvusioji šutvė, dabar – visuomenės grietinėlės atstovai, kraujo troškulio neprarado. Tie vyrai bijo tik vieno žmogaus – Kimės, kuri anksčiau priklausė jų rateliui, o dabar trainiojasi Kopenhagos gatvėse. Prasideda trigubos gaudynės: ar Mjorkas pirmiau prisikas prie tikrųjų žudikų, ar jie spės amžiams nutildyti pavojingą liudininkę? O gal Kimė pirma įvykdys savo planą?
Knygos siužetas iš pažiūros gan paprastas. Yra grupelė vaikinų ir mergina, kurie paauglystėje mėgo pasilinksminti. Kas čia tokio jei tai būtų stotelių aprašinėjimas grafičiais ar padangų pjaustymas. Deja jie mėgdavo naikinti, mušti ir net žudyti. Dabar visa kompanija yra jau subrendusi ir daug pasiejusi gyvenime. Taip sakant aukštuomenė grietinėlė. Ir jiems visiškai nesinorėtų prarasti visko, ką taip uoliai kūrė. Deja teisingumas anksčiau ar vėliau išaušta. O jo saulėtekis prasidėjo nuo to, kai Karlui Mjorkui į rankas pakliūna nežinia iš kur ant stalo atsiradusi byla apie vasarnamyje nužudytus jaunuolius.
Kaip supratote, knygoje nusikaltėliai yra kaip ir žinomi iš pat pradžių. Tai pakankamai dažnas reiškinys detektyvų žanre. Nusikaltėliai yra žinomi, tiesiog ieškoma faktų įrodyti jų kaltę. Šioje knygoje nusikaltėliai yra žinomi mums, skaitytojams, na o detektyvams dar teks šiek tiek pavargti. Kaip bebūtų, šis faktas netrukdė man nei anksčiau, nei dabar. Labiau gal liūdino tai, kad knygoje išties beveik nėra įtampos. Nėra stimulo, kas motyvuotų skaityti daugiau. Paskaitai ten valandą ar dvi. Pagalvoji, kad tą patį padarysi ir rytoj, bet nėra to jausmo, kad vietoj tų dviejų valandų, norėtųsi perskaityti dar papildomai.
Taip pat, manyčiau, kas skaitė knygą kas dieną, tai tyrimas galėjo gal kiek ir prailgti. Čia daug vardų, įvykių, detalių. Aš asmeniškai kadangi skaičiau savaitgaliais, tai per savaitę suvirškindavau visą gautą informaciją ir su malonumu laukdavau kada pratęsiu tyrimą.
Knygą kiek spalvino jau pažystami personažai Karlas ir Asadas. Šioje knygoje prie „Q“ departamento prisijungia dar moteris vardu Rouzė Knudsen. Ne ką mažiau spalvinga asmenybė. Manau buvo puiki mintis įtraukti dar ir moteriškos lyties atstovę į komandą, nors daugiau narių jau ir nebesinorėtų.
Taip pat patiko, kad įtrauktas epizodas su Karlo kelione į svetimus kraštus. Tik galėjo labiau praplėsti šitą skyrelį, būtų smagu atrasti, kaip Karlas vargsta kažkur pietuose. Taip pat tas visas sirguliavimas irgi paspalvino knygą. Tik galėjo būti labiau išplėtotas. Paminiu šį faktą tik dėl to, kad tai daro šį personažą labiau žmogišką, o be to pats sirguliavau kai skaičiau šią knygą (peršalimas, vienu žodžiu).
Taip pat reikėtų paminėti, kad šį kartą knygos veiksmas pateikiamas jau trijų veikėjų akimis. Vis daugėją tų veiksmo linijų, linkiu tik kad neatsirastų jų per daug, kaip kitose skandinaviškuose detektyvuose. Man asmeniškai per painu būna tada skaityti.
Knygos pabaiga kaip visada gera ir jaudinanti.
Na o bendrai, tai šiek tiek nusivyliau šia knyga. Serijos pradžia buvo iš ties daug žadanti. Norėjosi statyti knygą kartu su Lars Kepler knygomis. Bet kadangi šis kūrinys nepateisino lūkesčių, Kepleriui labiau atiduodu pagarbą. Na o šiaip knygos pakankamai įdomios, primeną dėlionę, kurią reikia sudėti iš įvairių knygoje pateiktų faktų. Lauksiu kitos departamento „Q“ istorijos.
Pastaba sau – kada nors perskaityti knygą „Prisukamas apelsinas“.
Beje, kalbant apie Lars Kepler, tai netrukus turi pasirodyti ketvirtoji, naujausioji, šio rašytojo knyga „Smėlio žmogus“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą