Hanibalas Lekteris – vienas įspūdingiausių neigiamų personažų pasaulio literatūroje. Pagaliau rašytojas Thomas Harris nusprendė papasakoti apie šio veikėjo blogio prigimties ištakas.
Berniukas, gimęs ir augęs Lietuvoje, ištvėręs Rytų fronto košmarą, atsidūręs vienas apsnigtam krašte, beveik nekalbantis, su grandine ant kaklo – taip prasideda Hanibalo Lekterio istorija.
Ir nors atrodo, jog berniukas yra visiškai vienas, iš tiesų jį lydi siaubingi vaikystės demonai...
Nebloga knyga, atskleidžianti mums serijinio žudiko Hanibalo Lekterio šaknis. Asmeniškai manau tinka skaityti tiek prieš visas kitas Lekterio knygas, kaip ir po jų. Man patiko visa knygos atmosfera. Pradžioje šaltojo karo (veiksmas vyksta Lietuvoje), vėliau, nors veiksmas vyksta Prancūzijoje, bet vyravo rytietiška atmosfera. Imdamas skaityti žiūrėjau skeptiškai, kaip ir į viską su žodžiu „pradžia“. Galvojau ką tokio įdomaus galima parašyti apie Hanibalo vaikystę. Kaip jo sesutę Mišą suvalgė kareiviai? Tai jau žinoma iš ankstesnių knygų. Na bet knyga tikrai prikaustė dėmesį ir net nepastebėjau, kaip įveikiau ją per dvi dienas. Gal tik kiek tikėjausi atrasti tą dalį su Vilu Greihamu, kuris Amerikoje sugavo Hanibalą, bet ta dalis dar palikta ateičiai. Reikėtų dar pagirti ir paties rašytojo gebėjimus. Nors jo rašymo stilius labai paprastas ir gal kiek net primityvus, bet tuo kaip jis perteikia atmosferą ir veikėjų charakterius, negalima nesižavėti. Paprastumas, tinkamai juo žongliruojant, gali būti puikus knygos elementas. Tikiuosi sulaukti ir kitų Thomas Harris kūrinių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą