Šis karas priartins žmonijos išnykimo ribą. Paskatintas noro išsaugoti tų apokaliptinių metų patirtį, kol ji dar liudininkų atmintyje, oficialią pokario ataskaitą rengiantis Jungtinių Tautų komisijos narys Maxas Brooksas apkeliavo planetą, ieškodamas ir įrašinėdamas vyrų, moterų, kartais vaikų, kurie susidūrė su dešimtmetį trukusiu siaubu, pasakojimus. Priešais jus – įspūdžių kronika. Vieni balsai iš įvairiausių Žemės kampelių pasirinkti dėl unikalios perspektyvos ir informacijos, kiti kalba už šimtus milijonų tų, kurie buvo amžiams nutildyti.
Dar niekada anksčiau neturėjome dokumento, kuris taip įtaigiai perteikia siaubą ir pasipriešinimo dvasią, viešpatavusią visuomenėje per epidemiją. Pasaulinis karas Z pavergia šio epochos mūšio mastu. Šiurpūs ir betarpiški pasakojimai reikalauja drąsos iš skaitytojo, tačiau darbas neįkainojamas, nes, kaip teigiama įžangoje: „Šiaip ar taip, ar ne žmogiškasis faktorius skiria mus nuo priešo, kurį vadiname „gyvu mirusiuoju“?“
Reikėtų pirmiausias iškart gal paminėti, kad tie, kas matė šios knygos ekranizaciją, neturėtų visiškai jaudintis. Knyga ir filmas skiriasi kaip diena ir naktis. Filme panaudota, turbūt, tik kokių dešimt procentų knygos.
Šiaip nebloga tiek knyga, tiek ir filmas. Knygoje tik labiau yra išreikšta karo įžanga, pasakojama kaip pradėjo reikštis ir plisti epidemija, kaip buvo bandoma pagaminti vakciną ir pan. To filme, berods, nebuvo.
Knygoje pasakojama skirtingų veikėjų akimis, iš skirtingų šalių ir regionų, ataskaitos, pasakojimo, atsiminimų, dialogo forma. Kaip ir neblogas toks pateikimas, nors filmo, kai pasakojama vieno veikėjo akimis, forma man labiau patiko. Manau jei knyga būtų buvus tokia kaip filmas, tai būtų surinkusi geresnius vertinimus nei pats filmas.
Taip pat reikėtų paminėti, kad visi skyreliai kaip ir tarpusavyje nesusiję (sieja tik karo tema), tad realiai galima atsiversti bet kurį ir mėgautis zombiana. Nors tai kartu ir knygos minusas. Nes galima praleisti vieną ar kitą skyrelį ir visai nieko nepastebėti. Juo labiau, kad kai kurie skyreliai buvo išties nuobodoki.
Taip pat, sakyčiau, nors istorijos apima beveik visas gyvenimo sritis, pats įvykių atvaizdavimas manęs neįtikino. Manau, čia kaltas būtent tas ataskaitos pasakojimo stilius, kuris skaitant, mano galvoje skambėjo monotoniškai, be jausmų. Nors negalėčiau tvirtinti, kad knyga netikroviška. Visas tas tikslumas ir detalumas, daro knygą pakankamai tikrovišką, nejučia pradedi galvoti, kad toks karas galėjo iš tikrųjų būti.
Šiaip įdomiausios istorijos man pasirodė ilgiausios. Tikrai vertos dėmesio, prikaustančios. Knygos pabaiga nelabai išreikšta, net nepajutau kada tie zombiai buvo nugalėti, o epidemija sustabdyta (tiksliau pristabdyta). Filmo pabaigos idėja man labiau patiko. Neva zombiai puola tik sveikus žmones, tokiu būdu buvo sugalvota vakcina.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad knyga išties pakankamai nebloga, net atsižvelgus į tą faktą, kad zombiai yra mano vienas iš nemėgiamiausių personažų. Iš kitos pusės knyga man pasirodė vienkartinė. Nemanau, kad dar kada ją norėsiu perskaityti iš naujo. Net prieš leisdamas pinigus jai gerai pagalvočiau, ar noriu kažką panašaus turėti savo lentynoj. Na bet čia pagal kiekvieno skonį.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą