„Tas: pirma knyga“ (Stephen King, 1998 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.
Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus nedideliame Amerikos miestelyje Deryje septynetas vaikų susiduria su paslaptingu antgamtiniu demonu, kurio neįmanoma netgi įvardyti: TAS vilioja, gąsdina ir žudo, nuolat keisdamas savo pavidalą.
Būreliui paauglių pavyksta monstrą sutramdyti... bet tik laikinai. Po dvidešimt septynerių metų TAS vėl įsisiautėja.
Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus nedideliame Amerikos miestelyje Deryje septynetas vaikų susiduria su paslaptingu antgamtiniu demonu, kurio neįmanoma netgi įvardyti: TAS vilioja, gąsdina ir žudo, nuolat keisdamas savo pavidalą.
Būreliui paauglių pavyksta monstrą sutramdyti... bet tik laikinai. Po dvidešimt septynerių metų TAS vėl įsisiautėja.
Prieš daugelį metų mažame provincijos miestelyje Deryje septyni draugai susidūrė su dideliu siaubu – gyvu pragaro įsikūnijimu. Praėjo metai... paaugliai užaugo ir atrodo viskas klojosi gerai. Tačiau praeityje palaidoti siaubai sugrįžo ir septyni draugai yra priversti vėl susitikti. Juk Deryje ir vėl liejasi kraujas, žmonės dingsta be pėdsakų, arba yra randami žiauriai suniokojami. Nakties košmaras neturintis net vardo sugrįžo atkeršyti, o jį įveikti galės tik tie, kurie jau yra kartą tą padarę...
Taigi antroje romano „Tas“ dalyje mes ir toliau kovosime su Deryje siaučiančiu klounu Penivaisu, tik šį kartą veiksmas prasidės praėjus dvidešimt aštuoneriems metams nuo pirmųjų įvykių pradžios...
Mūsų bičiuliai jau bus suaugę, nors kartu ir tokie pat, tarsi kažkokiu būdu būtų pasinaudoję Piterio Peno patirtimi ir vis dar likę vaikais. Ričis bus be akinių. Vasarinius marškinėlius ir velvetines kelnes bus pakeitęs kostiumas ne iš parduotuvės lentynos, o pasiūtas pagal užsakymą. Beverlė Maš bus virtusi pritrenkiančia gražia moterimi. Vietoj įprastos uodegos jos plaukai – visai tokio atspalvio kaip Bilo kadaise – prislopinti vario kriokliu kris ant baltutėlės palaidinės. Edis – neįtikėtina, bet tiesa – bus užaugęs ir kažkuo primins Antonį Perkinsą. Jo veidas bus be laiko raukšlėtas, metų jam teiks ir akiniai be rėmelių, kuriuos lengvai įsivaizdavai ant kokio anglo advokato nosies, jam prieinant prie teisiamųjų suolo per apklausą. Benas bus vienintelis iš tikro pasikeitęs, ir žiūrint į jį ims tas nerealumo pojūtis. Jis bus numetęs daug svorio, tad jo drabužiai laisvai kabės ant liekno kūno siaurais klubais. Maikas bus penkių pėdų ir septynių colių, liesas, ne pagal amžių susenęs, vyras. Mikčius Bilas bus penkiolika colių aukštesnis negu buvo 58-aisiais ir bus išbarstęs didžiąją dalį savo ugninės ševeliūros, na o Steno nors ir nebebus šalia, bet jis vis tiek tarsi dalyvaus kartu...
Draugai ir vėl susitiks Deryje, dalinsis prabėgusių metų patirtimis, kalbėsis apie grįžusius siaubus, ieškos pasikeitimų gimtajame miestelyje, ar kurs naują strategiją.
Kažką plačiau man nelabai norisi atskleisti, nebent tik pasakyti, kad romanas „Tas“ yra vienas įspūdingiausių mano kada nors skaitytų kūrinių. Prisipažinsiu, kad kai išvydau filmo, pastatyto pagal šią knygą, reklaminį filmuką, pamaniau, kad tai vienas kvailiausių Kingo kūrinių – jame vaikai kovoja su kažkokiu klounu. Tačiau tas klounas nėra šiaip sau monstras, o pavidalas visko kas yra negerai su šiuo pasauliu.
Knyga turi mintį, dėl ko jos vertė yra dvigubai didesnė. Ją turės suprasti kiekvienas atskirai, tad aš nepiršiu Jums savo nuomonės. Vieną ką aš galiu užtikrintai pasakyti, kad knygoje kalbama apie blogį ir jo šaknis. Blogį, kuris buvo dar iki mūsų, bei kuris bus dar ilgai po mūsų.
Perskaitęs abi knygas galiu drąsiai pasakyti, kad nors kelionė buvo labai labai ilga, tačiau išties įspūdinga. Romanas man vietomis priminė Astridos Lindgren knygas, tik su nemaža porcija siaubo. Ją rašytojas pasakoja keliomis laiko perspektyvomis, kelių veikėjų akimis, kas dar labiau stiprino įspūdį, kad tai yra realu ir išties galėjo nutikti miestelyje panašiame į Derį. Nenustebkite, kad skaitydami šį romaną bijosite net savo šešėlio, juk siaubas bus nuolatinis Jūsų palydovas. Na o įdomiausia yra tai, kad ši knygą yra visai, kaip tos istorijos, pasakojamos vakarais prie laužo. Jos yra iš pažiūros visiškai paikos, tačiau be galo baisios, jei yra papasakotos tinkamo asmens. Kingas tą daro natūraliai, tarsi nesistengdamas ir nedėdamas jokių pastangų. Jis yra tiesiog tam sutvertas.
Jei Jūs manote, kad Jūsų vaikystė buvo sunki, o ir dabartis ritasi šuniui ant uodegos, būtinai pasiimkite skaityti romaną „Tas“. Jis Jums parodys, kad tokie Jūs esate ne vieninteliai ir kad reikia kažką daryti, jei nenorite likti įkalinti kažkur savo pasąmonės požemyje be šviesos ir be vilties viską pakeisti.
Ateityje skaitysiu ir daugiau Stiveno Kingo knygų. Kaip jau esu kažkada minėjęs, esu surinkęs visą Kingo knygų kolekciją, tad skaitymo turiu į valias, tereikia atrasti laiko įsprausti siaubo knygas tarp detektyvinių romanų skaitymo.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą