Džekas Ryčeris, buvęs karo policininkas, vieną dieną apstulbsta išvydęs sėdantį į limuziną prie Bostono filharmonijos gyvą ir sveiką Frencį Ksaverą Kviną – mirtiną savo priešą, blogiausią kada nors jo pažinotą žmogų, su kuriuo, regis, savo sąskaitas buvo suvedęs amžiams: prieš daugelį metų Ryčerio kulkos pakirstą Kviną nuplukdė sraunus upės vanduo...
Niekada nepamiršk, niekada neatleisk – tai vienas iš Ryčerio gyvenimo principų. Geležinės valios herojus neketina atsisakyti jo ir dabar. Niekingas savo tarnybos draugų žudikas neturėtų laisvas vaikščioti ant šios žemės. Ryčeris privalo trūks plyš įvykdyti savo teisingumą. Šįsyk tai jau tikrai.
Ieškodamas Kvino pėdsakų, Ryčeris tampa brutalaus bandymo pagrobti turtingų tėvų sūnų liudininku ir, šį gelbėdamas, per susirėmimą netyčia nušauna atsitiktinai įvykio vietoje pasipainiojusį policininką. Ryčeriui, niekada nepratusiam aiškintis ir atsiprašinėti teisuoliui, tenka slėptis pas išgelbėto vaikino tėvus – klestinčius kilimų prekiautojus.
Bet ar iš kilimų verslo jie galėjo susikrauti tokį milžinišką turtą? O ir Ryčerio slapstymasis kaži kaip nedera prie jo narsaus būdo, juolab kad jam prieš akis – vis dar neįgyvendintas tikslas...
„Niekada nepamiršk, niekada neatleisk“ – tai principas kuriuo vadovaujasi Džekas Ryčeris. Frencis Ksaveras Kvinas buvo pats blogiausias žmogus, kokį tik pažinojo Ryčeris. Jis padarė tai, už ką negalima atleisti, tad Ryčeris buvo laimingas žinodamas, kad jis yra negyvas. Tačiau tik iki tos dienos, kai jis vėl pamatė Kviną gyvą ir sveiką lipantį į limuziną prie Bostono filharmonijos pastato. Kad vėl pasiektų Kviną, Džekas Ryčeris įsivelia į jauno studento Ričardo Beko pagrobimą ir net nužudo policininką. Nejaugi Ryčeris praranda gebėjimą atskirti, kas yra gera, o kas – bloga? Nejaugi tik dėl to, kad tai asmeninis reikalas ir jis negali palaukti? Ko dar imsis Ryčeris, kad tik užbaigtų nebaigtą darbą?
Po gan netrumpos pauzės imu dar vieną rašytojo Li Čaildo knygą su fiktyviu literatūriniu personažu Džeku Ryčeriu. Šį kartą tai „Persveideris“, kuri yra septintoji serijos knyga ir lietuvių kalba seka po knygos „Zona“. Knygoje mes toliau pažindinami su personažu Džeku Ryčeriu ir jo patiriamais nuotykiais. Kas dar nepažįsta Džeko Ryčerio pasakysiu, kad tai buvęs Jungtinių Valstijų armijos karinės policijos majoras, gimęs karinėje bazėje Berlyne 1960 m. Jis augo karinėse bazėse, vėliau jose dirbo, kol buvo sumažinti padaliniai, o jis atleistas. Iš viso jis ištarnavo 13 metų, po ko buvo atleistas. Nuo to laiko jis save laiko klajokliu, keliauja iš uždirbtų pinigų, niekur neapsistodamas, su niekuo nebendraudamas. Jis yra 6 pėdų ir 5 colių ūkio, sportinio sudėjimo, purvinai šviesių plaukų, mėlynų akių, sveria apie 250 svarų. Per savo karjerą gavo ne vieną medalį, tarp kurių „Sidabrinę žvaigždę“, medalį „Už puikią tarnybą“, „Garbės legiono“, „Bronzinė žvaigždę“, „Violetinę širdį“ ir kt. Herojus yra labai šaltakraujiškas, drąsus, ryžtingas ir operatyvus. Vienas iš pagrindinių jo gyvenimo principų – „Niekada nepamiršk, niekada neatleisk“. Pastarąjį principą jam tenka patikrinti šioje knygoje, mat čia jis aptinka savo mirtiną priešą Frencį Ksaverą Kviną. Kiek teko domėtis, tai nėra jokios ankstesnės knygos su šiuo veikėju, tad visa veikėjo biografija pateikta knygoje mus pasiekia iš pirmų lūpų, nors ir primena prisiminimus bei kelią jausmą lyg kažko trūktų. Minimas personažas buvo šantažuotojas, vogė tankų brėžinius, nužudė Ryčerio draugę karininkę, dėl ko vėliau buvo Ryčerio pašautas ir dingo jūros vandenyje.
Knygoje Ryčeris susideda su FTB Kovos su narkotikais skyriumi, kad galėtų prisikasti prie Kvino. Skyrius nori rasti įkalčių ir dingusią agentę kuri dirbo po priedanga, o Ryčeris – pasiekti Kviną ir juo atsikratyti. Romane Ryčeris įsiskverbia į izoliuotą dvarą pas kilimų pardavėją Zacharį Beką, kuris iš tikrųjų prekiauja kai kuo daugiau, nei vien kilimais. Kad pasiektų savo mirtiną priešą, Ryčeris nusprendžia pasinaudoti kitu savo principu: „Padaryk viską teisingai, arba mirk bandydamas“. Turiu pasakyti, kad bet koks herojus kuris naudojasi tokiu principu, sulauks iš manęs tik simpatijų ir pagarbos. Jis visai kaip koks slaptasis agentas Džeimsas Bondas apsimetęs piratinių diskų pardavėju su slaptu siųstuvu bate apsigyveną ir ima dirbti Zachariui. Zacharis mano, kad Ryčeris yra jo rankose, mat nužudė policininką, kai iš tikrųjų viskas yra kiek kitaip. Knygoje „Persveideris“, visai kaip ir romane „Zona“ Ryčeris problemų ne ieško, problemos jį randa pačios. Na o kai problemų daug, savaime aišku, kad paskui jas seka ir daug veiksmo bei nuotykiu. Jei to dar negana, tai Agata Kristiškas atokus dvaras ant jūros kranto su naujausia apsaugos sistema, aukšta tvora ir steroidiniu kačioku tikrai patraukia dėmesį. Ryčeriui knygoje tenka įrodinėti savo lojalumą, naikinti jį atskleidžiančius įkalčius, sėlinti, ieškoti būdų įsinešti ginklą, vežioti „šefo“ žmoną, doroti viršininko priešininkus, atsikratyti lavonu ir t. t.
Romanas pateikiamas iš pirmojo asmens perspektyvos ir yra vienas geriausiu tokio stiliaus knygų pavyzdžių. Jame yra daug veiksmo, paslapties, intrigos, o svarbiausia – super blogiukas, su kuriuo reikia susidoroti. Vieni tai pavadintu kerštu, kiti atpirkimu, Ryčeris tai pavadintų teisingumu.
Knyga nereikalauja jokios reklamos. Ji yra puikus šnipinėjimo romano pavyzdys ir viskas tuo pasakyta. Mėgstat šnipus, greitą tempą, veiksmą, neeilinį siužetą, stingdančią įtampą ir romantiką? Tada būtinai atkreipkit dėmesį į šią knygą. Beje reikėtų paminėti, kad Li Čaildui buvo pasiūlyta parašyti Bondo pratęsimą, bet jis atsisakė. Aš pilnai suprantu užsakovus, nes rašytojo rašymo stilius tikrai panašus į Jano Flemingo. Toks pats detalus tačiau kartu ir glaustas. Vienintelis skirtumas – Čaildas rašo kiek žiauriau.
Ką gi belieka dar perskaityti knygą „Vienas šūvis“ ir kol kas bus ramu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą