Netikėtai iš atminties išplaukus senam plokštelės pavadinimui, Džekas Ryčeris nutaria išlipti iš autobuso viename Dievo pamirštame užkampyje ir keturiolika mylių žingsniuoja per lietų tušciu keliu. Vos tik pasirodo dailiame mažame Margreivo miestelyje, jį areštuoja ir įmeta į kalėjimą – jis miestelyje vienintelis nepažįstamasis, todėl pirmoji per trisdešimt metų šiose vietose įvykusi žmogžudystė primetama jam.
Tačiau Ryčeris nėra paprastas bastūnas. Jis – kietas vyras, buvęs karo policininkas, per daugelį tarnybos armijoje metų išmokęs greitai galvoti ir dar greičiau veikti. Kai negailestinga paslaptis ima aiškėti, o aukų daugėti, visi pradeda suprasti, kad kažkas smarkiai apsiriko pasirinkdamas Džeką Ryčeri atpirkimo ožiu.
„Pagaliau Lee Childo detektyvų herojus prabyla lietuviškai!“. Sako knygos „Vienas šūvis“ viršelis. Susidaro toks įspūdis, kad Lee Child knyga į lietuvių kalba verčiama pirmą kartą. Na o iš tikrųjų jau iki to buvo išvertos knygos „Zona“ ir „Persveideris“. Knyga „Zona“ yra pirmoji serijos knyga apie detektyvą Džeką Ryčerį. Ėmiau knygą atsitiktinai ir labai apsidžiaugiau, kad pataikiau būtent ant tos pirmosios. Knyga mus supažindina su Ryčerio personažu. Jis augo karinėse bazėse, vėliau jose dirbo, kol buvo sumažinti padaliniai, o jis atleistas. Nuo to laiko jis save laiko klajokliu, keliauja iš uždirbtų pinigų, niekur neapsistodamas, su niekuo nebendraudamas. Knygoje „Zona“ jis atsiduria atokiame miestelyje, kur netrukus po jo atvykimo įvykdoma žmogžudystė ir visos policijos akys pakrypsta į nepažįstamą keliautoją. Iš tikrųjų keista, kad filmas buvo sukurta ne pradedant šia knyga. Asmeniškai, atokus miestelis, kalėjimas, žmogžudystės ir pan. man pasirodė kaip labai tinkamos scenos tiek knygai, tiek kinui. Jei visgi Jūsų nenustebino nei veiksmo vieta, nei veikėjai, nei siužetas, tai kas jau kas, bet veiksmo gausa knygoje tikrai stebino. Na bent jau mane. Kiekvienas skyrelis, lyg veiksmo užtaisas. Įvyksta tas, anas, nėra net kada atsikvėpti. Žiūrėk net nepastebi, kaip jau įveikei pusę, du trečdalius, o ir visą knyga. Knygoje yra gan žiaurių ir baugių scenų – kaip antai vyrai su kombinezonais ir guminiais batais, ar tiesiog tos visos pasalos. Nežinau, bent jau man skaitėsi puikiai, kėlė jaudulį. Tas pats knygos „Vienas šūvis“ viršelis sako, cituoju „Siužetas, vertas Agatos Kristi plunksnos...“. Su Agata nėra nė ko lyginti šios ar kitų Lee Child knygų, visai kitas lygis, bet painumu jos tikrai panašios. Sunku net patikėti, kaip nuo paprastos varganos žmogžudystės sandėlyje prieita prie pinigų padirbinėjimo ir ne bet kokio, o didelio mąsto. Na man tikrai patiko. Būtinai dar skaitysiu „Persveideris“ ir gal „Vienas šūvis“, nes jau siužetas kaip ir žinomas iš filmo.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą