Apsakyme „Amžinasis Adomas“ rašytojas, mąstydamas apie žmonijos ateitį, išeities tašku pasirinko katastrofos hipotezę, amžių sandūroje buvusią labai madingą tarp mokslų apie Žemę atstovų.
Puikus apsakymas, tiesa kiek pesimistiškas, trumpai apžvelgiantis galimą žmonijos ateities scenarijų. Manau, išplėtojus, buvo galima parašyti net ir visą romaną. Žemiau pateiktas aprašymas iš pačios knygos: Apsakymas „Amžinasis Adomas“ pirmą sykį buvo išspausdintas pomirtiniame rinkinyje „Vakar ir rytoj“ ( 1910 m.). Publikaciją lydėjo lakoniškas Mišelio Verno paaiškinimas: „Žiulio Verno paskutiniaisiais gyvenimo metais parašyta ir iki šiol nepaskelbta novelė pasižymi tuo, kad daro gana pesimistiškas išvadas, prieštaraujančias išdidžiam jo optimizmui, įkvėpusiam „Nepaprastąsias keliones“. Ir iš tikrųjų, mąstydamas apie žmonijos ateitį, rašytojas išeities tašku pasirinko katastrofos hipotezę, amžių sandūroje buvusią labai madingą tarp mokslų apie Žemę atstovų. Dabar dauguma specialistų, geologų ir geofizikų nepalaiko tokių pažiūrų. Dar daugiau – paaiškėjo, kad fiziškai neįmanoma, jog į vandenyno gelmes nugrimztų ištisi žemynai, nes žemynų žemės pluta lengvesnė už vandenynų plutą. Tačiau turbūt skaitytoją ne tiek domina, kiek rašytojo mokslinės pažiūros atitinka mokslo tiesą, o jo pažiūrų į išgyvenusius katastrofą žmones evoliucija. Jeigu ankščiau Vernas, vaizduodamas išsigelbėjusiųjų po įvairių nelaimių ir katastrofų gyvenimą, aktyviai padėjo savo herojams, apdovanodamas juos išradingumu, energija, sumanumu ir veiklumu, tai dabar, baigdamas literatūrinį kelią, pavargęs metras atsisako, regis, jau visų pripažintos tezės, kad būtent kūrybiškas ir reikalaująs proto pastangų darbas ir suformavo žmogų. „Amžinojo Adomo“ herojai nežūsta anomaliomis aplinkybėmis, ne, jie laimi kovą prieš rūsčią gamtą. Kaip biologinė rūšis žmonija išlieka, deja, išsigelbėję nuo fizinės žūties, bet atsidūrę ant apatinių evoliucijos pakopų, žmonės išsigimsta, protiškai degraduoja. Taigi, šį apsakymą galime traktuoti kaip didžiojo rašytojo perspėjimą, skirtą tiems bedvasiams ir silpnapročiams žmonėms, kurie dėl savo nežaboto egoizmo pasirengę rizikuoti pasauliu (sakykime, politikai, kurie mėgsta grasinti atominiu, bakteriologiniu, cheminiu ginklu...).
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą