Judo evangelija pagal Benjaminą Iskarijotą yra rimto pasakotojo ir mokslininko bendradarbiavimo rezultatas. Neįtikėtina Jeffrey Archer ir Francis J. Moloney partnerystė užsimezgė tada, kai Archer kreipėsi patarimo į kardinolą Carlo Maria Martini, kad jis vadovautų jam įgyvendinant šį nelengvą projektą. Iš daugelio savo buvusių Popiežiškojo Biblijos instituto studentų kardinolas išskyrė profesorių Francis J. Moloney, kuris baigė šį institutą 1972 metais, o daktaro laipsnį gavo 1975-aisiais Oksforde.
Projektas buvo drąsus ir paprastas. Archer parašys istoriją dvidešimt pirmojo amžiaus skaitytojams, o Moloney užtikrins, kad rezultatas būtų įtikimas pirmojo amžiaus krikščioniui ar žydui.
Šiaip sau knyga ir tam yra kelios priežastys. Visų pirma – per daug plona. Aš pirkdamas internetu neatkreipiau, kad čia tik vos per 100 puslapių. Jei būčiau pamatęs, tikriausiai nebūčiau pirkęs. Galvojau, kad čia bus istorija, panaši į knygoje „Lemties viršukalnė“, kur būtų papasakotas Judo gyvenimas ir mirtis. Na, o čia parašyta grynai kaip evangelijoje. Ne veltui „Judo evangelija...“. Antra, joje nieko naujo, ko negalima atrasti „Naujame Testamente“ ar išgirsti bažnyčioje. Trečia, čia ką kitokio atrandame, tai tik tai, kad Judas neišdavė Jėzaus, o pats buvo išduotas, taip pat, kad jis nepasikorė, o gyveno toliau pasitraukęs į kalnus, kol vieną dieną buvo pats prikaltas prie kryžiaus kaip nusikaltėlis. Na o visa tai galima susirasti internete aprašyta keliais sakiniais. Tai kam dar skaityti tuos 100 puslapių? Nesupratau knygos esmės. Jos gi niekas nevartys kasdien, nesižymės į ją pastabų ir nelaikys prie pagalvės. Kokia esmė?
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą