„Gegutės šauksmas“ (Robert Galbraith, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Kai prabangiame Londono rajone randama iš balkono iškritusi garsi manekenė Lula Landri, niekas neabejoja – ji nusižudė. Byla baigta. Tik Lulos brolis nenurimsta ir nusprendžia kreiptis į privatų detektyvą Kormoraną Straiką, Afganistano karo veteraną. Straikui šis pasiūlymas – pačiu laiku: pinigų kaip niekad trūksta, o sielą drasko nesėkmės asmeniniame fronte. Jis imasi tyrimo. Tačiau neriant gilyn į painų gražuolės Lulos Landri pasaulį jį pasitinka vis didesni pavojai...
Kai prabangiame Londono rajone randama iš balkono iškritusi garsi manekenė Lula Landri, niekas neabejoja – ji nusižudė. Byla baigta. Tik Lulos brolis nenurimsta ir nusprendžia kreiptis į privatų detektyvą Kormoraną Straiką, Afganistano karo veteraną. Straikui šis pasiūlymas – pačiu laiku: pinigų kaip niekad trūksta, o sielą drasko nesėkmės asmeniniame fronte. Jis imasi tyrimo. Tačiau neriant gilyn į painų gražuolės Lulos Landri pasaulį jį pasitinka vis didesni pavojai...
Jei apie romaną „Netikėta vakansija“ mes dar galėjome pasakyti, kad tai ne detektyvas, o labiau pseudo detektyvas, tai to tikrai negalima taikyti knygai „Gegutės šauksmas“. Knyga yra tikrų tikriausias kriminalinis romanas, visom žinomom prasmėm. Čia yra žmogžudystė, čia yra paslaptis, čia yra tyrėjas detektyvas, čia yra klientas pasamdęs detektyvą, yra liudytojai, įtariamieji ir kiti detektyvinio romano elementai. Bet kiek sustokime ir pažvelkime į viską detaliau:
a) žmogžudystė. Šioje knygoje mes atrandame jaunos merginos Lulos Landri mirtį, kuri žuvo iškritusi pro balkono langą. Žiniasklaida iškart sukyla ant kojų ir ima skalambyti, kad tai žmogžudystė. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad retas iš balkono iškritęs žmogus atkreiptų žiniasklaidos dėmesį taip įkyriai. Tačiau Rouling čia randa puikią išeitį, mirusiąją padariusi įžymia, gražia ir populiaria manekene. Juk ir pas mus, Lietuvoje, radus įžymaus žmogaus lavoną, visa žiniasklaida lyg ir pamiršta visas kitas naujienas ir aktualijas. Niekam nerūpi kokio dieduko sudegusi troba, BMW vairuotojo padaryta avarija, ar koks globalus atšilimas apskritai. Deja, kruopštus policijos tyrimas parodo, kad tai savižudybė ir spaudai galiausiai nelieka nieko kito, kaip tik patvirtinti policijos nuomonę parašant, kad mergina buvo netekusi pusiausvyros, nestabilios psichikos, nežaboto būdo, nusprendusi nutraukti savo kančias savižudybe.
b) paslaptis. Nors po manekenės mirties jau praėję geri trys mėnesiai ir žiniasklaida istoriją jau ima pamiršti, vienintelis Lulos Landri brolis, Džonas Bistrou, mano, kad už šio įvykio slypi kažkas daugiau. Kodėl mergina prieš mirtį su drauge susitiko tik penkiolikai minučių? Ką slepia merginos barnis su mylimuoju? Kodėl iškritus merginai pro balkono langą kaimynė rėkė, kad ją išstūmė vyras? Kas atšaukė paparacius prieš jos mirtį? Ką slepia viešbučio kameros vaizdo įraše užfiksuoti bėgantys vyrai? Kodėl Lula iškrito iš balkono kitais drabužiais, negu vilkėjo grįždama namo? Taigi neaiškumų tikrai daug, o į juos atsakymus dar reikia surasti.
c) tyrėjas. Džoana K. Rouling arba Robertas Galbraitas savo knygoje mums pristato privatų tyrėją Kormoraną Straiką. Aukštą, plaukuotą vyrą su pilvuku, prakirstu antakiu ir sudraskytu veidu. Vyrą iškilia kakta, plačia nosimi, vešliais antakiai ir storais garbanotais plaukais. Gan jauną vyrą, nors atrodantį vyresnį nei trisdešimt penkerių, iš prigimties nuoseklų ir kruopštų. Pastaruosius metus gyvenusį su drauge ir sužadėtine Šarlote, tačiau dabar galutinai susipykus išėjusį iš namų ir besiglaudžiantį savo kontoroje. Jei Jums atrodo, kad veikėją aš nupiešiau dar nepakankamai detaliai, tai pasakysiu, kad rašytoja herojų apdovanojo kojos protezu, kurios jis neteko Afganistane, o veikėjo tėvą padarė garsiu roko atlikėju. Tikrai spalvinga asmenybė, bet ne ką mažiau spalvinga ir įdomi jo naujoji-laikinoji sekretorė Robina, su kuria šis susipažįsta vos nenustumdamas vargšės nuo laiptų. Ši pasirodė gabi, dalykiška ir dėmesinga.
d) klientas ir liudytoja. Kaip jau supratote, knygos veikėją Kormoraną Straiką pasamdo mirusiosios brolis. Reikia paminėti tai, kad iki detektyvo pasamdymo, veikėjas buvo paskendęs skolose ir tik Džonas Bistrou sutrukdė jam nusipirkti miegmaišį ir nakvoti lauke. Iškart pridursiu, kad tyrimas labai detalus. Iš prigimties nuoseklus ir kruopštus Straikas buvo įpratintas atlikti tyrimą pagal aukščiausius standartus: „Iš pradžių leisk liudytojui išdėstyti reikalą, o tada viską tiksliai ir griežtai aiškinkis, bei surikiuok duomenis“. Šiuo principu tyrėjas vadovavosi ir šį kartą. Jis klausinėja viešbučio apsauginį, mirusiosios vairuotoją, policininką dirbusį su byla, kaimynę, mirusiosios netikrą tėvą, draugę, motiną ir kitus žmones. Tyrimas išties tikroviškas ir realus, tad priekaištų rašytojai tikrai nėra. Susidaro gan keistas jausmas, lyg rašytoja jau būtų rašiusi detektyvus anksčiau, o knyga „Gegutės šauksmas“ tik viena iš daugelio.
e) įtariamieji. Įtariamųjų ieškoma gan sunkiai, tačiau išklausius kaimynės parodymus, Straikas pradeda galvoti, kad už šios mirties išties gali slypėti kažkas daugiau. Gal tai merginos draugas, gal viešbučio apsauginis, gal reperis Dibis Makas, gal kuri iš draugių, ar kita galybė žmonių. Kitaip sakant, kuo toliau eini į mišką, tuo daugiau medžių randi.
Na o bendrai, tai knyga pakankamai nebloga. Romanas pirmiausia įtrauka ne tiek tyrimu, kiek veikėjais. O įdomūs veikėjai, man atrodo, net svarbesnis detektyvinio romano elementas, nei pati žmogžudystė ar tyrimas. Labai patiko Kormorano ir Robinos santykiai, abu herojai labai nuoširdūs ir geri. Patiko, kaip šiuolaikiškai nupieštas Londonas, senuose angliškuose detektyvuose mes tikrai nerasime gatvėmis vaikščiojančių juodaodžių, metro, turistų, repo muzikos, depresuojančių miestiečių, įdegusių peroksidinių blondinių, triukšmo ir t. t.
Nors knyga yra gan tipinė angliška mįslė, o rašytojas kažkoks nežinomas Galbraitas, visgi knygos autorė nesislepia po šiuo pseudonimu, tad knygoje mes randame ir įprastų rašytojos knygų bruožų. Kaip antai veikėjai turi pravardes, randam herojų prisiminimų iš vaikystės, tekste yra skiautelių, skyreliai gan trumpi ir pan.
Manau Džoana įrodė, kad gali rašyti ne tik knygas vaikams, o sukurti ir kažką apsukresnio, bet ne ką mažiau intriguojančio. Visgi rašydamas baigiamuosius žodžius aš pasakysiu, kad knyga man pasirodė neišsiskirianti ir paskęsta didelėje krūvoje panašių kūrinių. Man knyga kažkodėl priminė Donos Leon stilių. Detektyvas lyg ir neblogas, bet vargiai pirkčiau jo tęsinį. Na nebent būtų išleistas kišeniniu formatu ir būtų pigus (dabar gi kaina net 14,48 €). Kažkaip „Netikėta vakansija“ man žymiai labiau patiko.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą