„Jis nei dujos, nei molekulė, netgi ne baltymas ir ne virusas. Jo dydis kaip ląstelės, ir tai visiškai gali būti vienaląstis organizmas.“
Kosminis palydovas, tiriantis nežemiškos kilmės gyvybės formas, anksčiau laiko sugrįžta į Žemę. Prie nusileidimo vietos Arizonos dykumoje du kariškiai, pasiųsti jo ieškoti, randa lavonais nusėtą gyvenvietę. Regis, žmonės mirė staiga, išgyveno tik senukas ir kūdikis.
Valdžia skelbia nepaprastąją padėtį ir pradeda slaptą operaciją. Skubiai iškviesta gyvybės mokslų specialistų komanda privalo ištirti, kas atsitiko. Jeigu palydovas pasigavo užkratą, Žemei gresia katastrofa. Pažaboti štamą galėtų tik atominis ginklas – jokia gyvybės forma neatlaiko dviejų milijonų laipsnių temperatūros.
Michael Crichton (1942-2008) – JAV mokslinės fantastikos rašytojas, technotrilerio pradininkas. Metęs literatūros studijas Harvardo universitete, su pagyrimu įgijo fizinės antropologijos bakalauro laipsnį. Vėliau studijavo mediciną, tuo metu pasirodė pirmieji kūriniai. Jo romanuose daugiausia nagrinėjamos nelaimės, kurias gali sukelti žmogaus ir technologijų sąveika, ypač biotechnologinės katastrofos. Didžioji dalis šių istorijų turi tvirtą mokslinį pagrindą.
Nauja knygos „Andromedos“ štamas“ laida papildyta 1975 m. vertime į lietuvių kalbą cenzūruotomis dalimis.
Maiklas Kraitonas (1942-2008) yra JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir netgi gydytojas! Jis yra vienas žinomiausių mokslinės fantastikos ir trilerio žanro autorių. Kraitonas studijavo mediciną Harvardo universitete, kuriame studijų metais pradėjo publikuoti savo pirmuosius literatūrinius darbus. 1969 m. jis išleido pirmąją knygą – „Andromedos štamas“, tapusią pasauliniu superbestseleriu. Joje mes randame daug mokslinių ir technologinių elementų, be kurių vėliau neapsieis nė vienas autoriaus kūrinys. Vienas garsiausių jo romanų yra „Jūros periodo parkas“. Pastarasis ne tik išgarsino autorių toli nuo gimtinės, bet ir sulaukė ekranizacijos kine. Rašytojas tapo toks populiarus pasaulyje ne tik dėl intriguojančių siužetų, bet ir dėl savo gebėjimo derinti fikciją su realiais moksliniais faktais. Nors ponas Kraitonas mirė 2008 m. lapkričio 4 d. Los Andžele, Kalifornijoje, tačiau jo įtaka mokslinės fantastikos žanrui yra neužginčijama. Jo kūryba ir idėjos paliko neišdildomą pėdsaką literatūroje ir popkultūroje... Romane „Andromedos štamas“ ponas Kraitonas mums pasakoja išgalvotą nutikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu žmonės pirmą kartą susidūrė su pavojingu mikroorganizmu, galimai turinčiu nežemiškos kilmės pradą. Kai NASA randa nukentėjusius žmones, kurie mirė dėl nežinomos ligos, jie sušaukia gabių mokslininkų komandą į slaptą laboratoriją, esančią kažkur Kalifornijos dykumoje. Būtent „Gaisro“ laboratorijoje mokslininkai stengsis suprasti ir suvaldyti nežinomą mikroorganizmą, tam pasitelkdami visus turimus mokslinius metodus ir technologijas. Knygoje yra daug detalių apie mokslinius tyrimus, procedūras ir analizes, kurias komanda vykdo siekdama išvengti potencialios pasaulinės katastrofos. Tarp mokslininkų yra trisdešimt šešerių metų Džeremis Stounas – bakteriologijos profesorius iš Stanfordo universiteto. Taip pat Piteris Levitas – mikrobiologijos specialistas, infekcinių ligų žinovas, per savo gyvenimą matęs ne vieną maro ir kitokią epidemiją. Komandoje yra ir patologas Čarlzas Bertonas iš Hjustono, antropologas Kristianas Kerkas, bei Markas Holas – gydytojas, turėjęs patirties medžiagų apykaitos ligų srityje. Visi šie vyrai ieškos atsakymų į labai svarbius ir tiesiog mirtinai pavojingus klausimus... Romanas „Andromedos štamas“ pasižymi dideliu dėmesiu moksliniams ir technologiniams aspektams, taip suteikdamas skaitytojui galimybę įsigilinti į procesus, susijusius su mikrobiologijos tyrimais. Būtent tokio pobūdžio siužeto plėtojimas ir tapo pagrindiniu Maiklo Kraitono romanų bruožu. „Andromedos štamas“ taip pat iškelia daug svarbių klausimų, susijusių su žmogaus, technologijų, bei gamtos sąveika. Knyga buvo pripažinta kaip viena pirmųjų mokslinės fantastikos knygų, kurioje didelis dėmesys skiriamas žmogaus ir pavojingų mikroorganizmų susidūrimo tikimybei, taip pat žmonijos pažeidžiamumui naujoms ligoms. Visi šie elementai pastarųjų metų kontekste įgavo tiesiog pribloškiančią svarbą ir yra kaip niekad aktualūs. Apžvelgiant knygą nederėtų pamiršti ir puikaus vertimo, kuris naujame leidime buvo papildytas sovietmečiu cenzūruotomis eilutėmis. Taip pat neturėtume palikti nuošalyje ir 1971 metais pasirodžiusios romano ekranizacijos, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko tokie aktoriai kaip James Olson, Arthur Hill, David Wayne ir kiti.
Kitos skaitytos knygos
● „Dama su įkapėmis“ ~ Bram Stoker: ⭐1/5.
● „Kaip tapti nelaimingam?“ ~ Paul Watzlawick: ⭐3/5.
● „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ ~ Jo Nesbø: ⭐4/5.
● „L’Enthousiasme“ ~ Maurice Leblanc: ⭐3/5.
● „Terapijos dovana“ ~ Irvin D. Yalom: ⭐3/5.
● „Sukrėtimas“ ~ Auður Jónsdóttir: ⭐1/5.
● „Kapas jūroje“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Lopšinė“ ~ Cilla ir Rolf Börjlind: ⭐3/5.
● „Sveikatos mitai ir paklydimai“ ~ Valerijus Morozovas: ⭐3/5.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą