Prieš trejus metus Saga Bauer gavo atviruką su grasinančia žinute, kurioje užsimenama apie ginklą su devyniomis baltomis kulkomis. Viena jų skirta detektyvui Jonui Linai. Saga parodė atviruką Jonui, tačiau bėgant laikui grasinimas pasimiršo ir abu pamanė, kad tai tebuvo bereikšmė provokacija. Iki dabar.
Kapelskare prie medžio randamas krepšys, kuriame – beveik visiškai suiręs kūnas. Žmogžudystės vietoje pareigūnai aptinka ir pieno baltumo kulką. Ima atrodyti, kad senas grasinimas gali virsti tikrove, o pradėjus tyrimą – mįslių ir apgaulingų užuominų tik daugėja. Negi žudikas policijos pareigūnams tyčia duoda galimybę sustabdyti žmogžudystes? O gal tai pražūtingo plano dalis?
Jonas Lina ir Saga Bauer petys į petį stengiasi apsaugoti būsimas aukas, kol dar ne per vėlu. Tačiau laikas nenumaldomai tiksi ir smurto bei adrenalino kupina medžioklė tampa vis beviltiškesnė. Galbūt šio žudiko neįmanoma sustabdyti? Galbūt jie įkliuvo į neapsakomai žiauraus voro tinklą?
Larsas Kepleris yra kritikų pripažintos vyro ir žmonos komandos – Aleksandros ir Aleksanderio Ahndorilų slapyvardis. Slėpdamiesi po juo autoriai daugiausia rašo apie detektyvą Joną Lina ir Švedijos saugumo tarnybos viršininkę Saga Bauer. Iki šiol yra išleistos devynios serijos knygos, jų parduota daugiau kaip 17 milijonų kopijų visame pasaulyje. Nors šiandien autoriai daugiausia tapatinami su Lars Kepler pseudonimu, visgi prieš išpopuliarėdami jie jau buvo kiekvienas atskirai išleidęs po kelis pripažintus romanus. Savo naujausiame kūrinyje autoriai kalba apie dar vieną serijinį žudiką, šį kartą nusitaikiusį į Sagos Bauer asmenybę. Istorija randa pradžią praėjus trejiems metams nuo baisiausio Švedijos nusikaltėlio Jureko Valterio nužudymo. Po tragiškų ankstesnės knygos įvykių baigties Saga Bauer nebėra Stokholmo policijos pareigūnė. Ji buvo nušalinta nuo pareigų, tačiau daro viską, kad tik grįžtų atgal į mėgstamą darbą. Visgi viską sudrumsčia Kapelskerio miške aptiktas maišas su pusiau ištirpusiu kūnu. Ištyrus nusikaltimo vietą, surandama pieno baltumo kulka. Apie pastarąją Saga jau buvo kažką girdėjusi, mat prieš trejus metus gavo grasinančią žinutę, kurioje nežinomas asmuo prisipažįsta turintis ginklą su devyniomis kulkomis ir pasiruošęs nužudyti devynis žmones, tarp kurių devintasis bus pats Nacionalinių operatyvinių pajėgų skyriaus komisaras Jonas Lina. Žmogus parašęs šį laišką, be abejonės, turi tik vieną tikslą: užkrauti mirčių svorį Sagos sąžinei ir, svarbiausia, atsakomybę išgelbėti buvusio kolegos ir draugo gyvybę. Kai žmogžudysčių skaičius pradeda augti, visi supranta – žudikas padarys bet ką, kad tik įskaudintų Sagą. Jis yra tarsi voras, pinantis tinklą aplink grobį ir žudantis savo aukas su dar neregėtu žiaurumu – ištirpinantis juos gyvus natrio hidroksido tirpale. Kai visų akys ir įtarimai pradeda kristi ant pačios Sagos, tik Jonas Lina supranta, kad turi suskaičiuotą valandų skaičių išspręsti šį painų galvosūkį... Romanas „Voras“ yra neblogas, nors gal kiek monotoniškas kūrinys. Didesnę knygos dalį policija bandys įminti žudiko siunčiamus painius galvosūkius, mat tik taip galės išgelbėti jo pasirinktas aukas. Nereikia būti genijumi kad suprastum, jog policijai niekaip nepavyks išgelbėti mažiausiai aštuonių žmonių. Taigi du trečdalius knygos mes seksime policijos fiasko, kuriame Sagai Bauer artimi žmonės bus žudomi vienas po kito. Ir tik knygos pabaigoje mes turėsime galimybę susidurti su pačiu žudiku, kuris kaip ir pridera psichopatams, bus persmelktas visapusiško blogio. Taip, romanas yra pilnas veiksmo, sumaišties, galvosūkių, sekso ir kraujo, tačiau jis tuo pat metu yra ir labai monotoniškas bei nuspėjamas. Tikrai netikiu, kad žodžius „monotoniškas“ ir „nuspėjamas“ naudoju apžvelgdamas Lars Kepler dueto knygą, tačiau tokia jau yra tiesa. Romano stiprioji pusė yra kruopščiai sukonstruotos veikėjų asmenybės ir jų sielos tamsos perteikimas, tačiau jam trūksta policijos tyrimo, paslapties ir daugiau netikėtų posūkių. Knyga baigiasi pamišėlio patalpinimu gydymui, kas taip pat šiek tiek nervino. Be jokios abejonės šis kūrinys sukels tikrą furorą pasaulyje, tačiau ar jis bus įvertintas kaip „geriausias“ ar kaip „prasčiausias“ rašytojų darbas mums dar teks palaukti. Jautresnius žmones įspėju, romane vaizduojamos žmogžudystės yra aprašytos labai detaliai, kraupiai ir netgi šiek tiek atgrasiai...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą