Romanu „Audrų stebėtojas“ pradedama nauja Kristinos Ohlsson detektyvų serija. Pagrindiniai kūrinio veikėjai – policijos detektyvė Marija Martinson ir buvęs finansininkas Augustas Strindbergas, atsikraustęs į Huvenesetą vakarinėje Švedijos pakrantėje įgyvendinti savo senos svajonės – atidaryti naudotų daiktų parduotuvės.
Tą pačią vėjuotą naktį, kai Strindbergas atvyksta į Huvenesetą pagaliau gyventi, kaip jam patinka, be žinios dingsta visų mylima vietinės mokyklos mokytoja Agnesė. Jos dingimas sugriauna kaimelio idilę. Policija, vadovaujama energingosios Marijos Martinson, ieško pradingėlės dieną ir naktį, bet vilties rasti ją gyvą vis mažiau. Kas gi nutiko? Ir kodėl Augustą užplūsta nemaloni nuojauta, kad jis pats yra šios grėsmingos paslapties sprendimo dalis?
K. Ohlsson – iš Kristianstado kilusi, Stokholme gyvenanti viena garsiausių švedų detektyvų rašytojų. Pagal profesiją ji – politikos analitikė, dirbusi Švedijos teisėsaugoje ir Užsienio reikalų ministerijoje.
Pirmasis K. Ohlsson romanas visiškai pakeitė jos gyvenimą dar 2009 m. Dabar ji vadinama detektyvinės literatūros karaliene, jos romanai išversti į daugelį Europos kalbų, 2010 m. rašytoja apdovanota Stabilo premija ir išrinkta į Švedijos detektyvų akademiją, jos kūriniai nuolat ekranizuojami.
Kristina Ohlsson (g. 1979 m.) yra viena sėkmingiausių ir šlovingiausių Švedijos kriminalinės literatūros ir knygų vaikams autorių. Prieš tapdama etatine rašytoja, Kristina dirbo ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje), Švedijos saugumo tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo tada, kai pradėjo dirbti literatūroje, ji buvo dažnas vardas nacionaliniuose ir tarptautiniuose bestselerių sąrašuose, trumpųjų apdovanojimų sąrašuose, taip pat ne kartą buvo išgirta net ir pačių didžiausių kritikų. 2020-ais metais ji pradėjo kurti naują kriminalinę knygų seriją, vykstančią atmosferinėje vakarinėje Švedijos pakrantėje – Huvenesete. Čia pagrindiniais veikėjais tampa policininkė Marija Martinson ir neseniai į apylinkes atsikraustęs buvęs kapitalo valdytojas, o dabar sendaikčių pardavėjas Augustas Strindbergas. Na o viskas prasideda nuo to, kad mano jau minėtas veikėjas Augustas atsikrausto į nedidelį vakarinės Švedijos pakrantės miestelį Huvenesetą. Čia kadaise viskas sukosi apie žvejybą ir krovinių plukdymą, o kiek vėliau aplink konservų fabriką. Dabar gi viso to jau nebeliko. Tačiau plikos uolos, sūrus vanduo, balti mediniai namai, raudonos valčių pašiūrės – buvo ta vieta, kurioje mūsų personažas labai norėjo būti. Jis paliko savo varginančią karjerą finansų srityje ir audringą gyvenimą mieste tam, kad įgyvendintų seną svajonę: atidarytų vintažinių baldų parduotuvę ir pasitrauktų į vietą, į kurią visada norėjo sugrįžti. Visgi mažos bendruomenės idilė trunka labai trumpai. Juk tą pačią naktį be žinios dingsta vietinė mokytoja Agnesė Erikson. Moteris išėjo prieš audrą tvirčiau pririšti šeimos laivelį, tačiau taip ir nesugrįžo. Namuose jos turėjo laukti vyras bei paauglys sūnus, kurie bematant iškviečią policiją. Pastaroji suskumba pradėti tyrimą, mat bijo blogiausio – moteris paslydo ir įkrito į jūrą. Tyrimo vadovavimui paskiriama Marija Martinson, nuostabi ir aistringa detektyvė, įstrigusi nelaimingoje santuokoje iš kurios nedrįsta pabėgti. Bėgant dienoms, viltys rasti Agnesę gyvą vis mažėja, o įtarimai, kurie, regis, įgavo formą, su kiekviena diena vis labiau bliūkšta, visai kaip ir geras apylinkių oras. Nors Huveneseto gyventojų istorijos susipina į tankų detalių, nuorodų ir sutapimų voratinklį kaip upeliai, įtekantys į tvinksinčią ir audringą jūrą, Augustas nepajėgia atsikratyti nemalonaus pojūčio, kad visas šis nusikaltimas kažkaip siejasi su juo ir namu, kuriame jis yra šiuo metu apsistojęs... Romanas „Audrų stebėtojas“ yra neblogas, nors ir ne be priekaištų kūrinys. Jo dėmesio centre atsiduria Augustas Strindbergas, dviejų dalykų – skyrybų ir tėvų mirties – paveiktas vyras, atvykęs į miestelį įkurti sendaikčių parduotuvę. Jis buvo labai charizmatiškas, melancholiškomis akimis ir skvarbaus žvilgsnio, aukštas, tankių garbanotų plaukų, dviejų gilių raukšlių, suteikiančių jo veidui ypatingo draugiškumo, žmogus. Jis čia atvyko prekiauti senais daiktais, nes norėjo savo hobį paversti karjera. Visgi jo atvykimo naktį dingsta vietinė mokytoja, kurios tyrimas paskiriamas detektyvei Marijai Martinson. Pastarosios portretas man pasirodė irgi gana ryškus, nors rašytojas bandymas paversti ją vyro mušama moterimi, man pasirodė nelabai logiškas. Veikėja yra detektyvė, nuolat bendraujanti su daugybe skriaudžiamų moterų, tačiau pati negalinti savęs įžvelgti tarp jų? Tyrimui talkins ir kolega Rėjus-Rėjus, viršininkas Rolandas bei kiti personažai. Iš tikrųjų manau, kad autorės pasirinktas žmogžudystės motyvas, o ir kūno paslėpimo vieta yra ne iš piršto laužti. Jie tikrai kėlė šios knygos prestižą ir maskavo kelis didelius, o gal ir nevisai, knygos minusus. Vienas jų – be galo lėtas knygos siužeto plėtojimas. Būtent jis taps tikru išbandymu, mat privers paprakaituoti net ir pačius atkakliausius. Aš asmeniškai vis žvilgčiodavau į perskaitytų puslapių skaičių, mat vos tik pradėjęs skaityti, norėdavau padėti knygą atgal į lentyną. Ar tai gero detektyvo bruožas? Spręskit patys. Tikiu, kad knyga atras savo skaitytoją, nors išbandymų ji suteiks jam, oi, kaip nemažai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą