Père du mythique Arsène Lupin, Maurice Leblanc est un écrivain connu et reconnu pour son sens du suspense et sa plume alerte. Les Éditions de l’Opportun sont donc particulièrement fières de vous proposer de redécouvrir son style inimitable grâce à la publication de ses nouvelles inédites. Ces nouvelles contiennent tous les ingrédients qui firent le talent inimitable de Maurice Leblanc : style, passion, suspense et modernité. Nous retrouvons donc avec plaisir la plume d’un auteur majeur aux multiples facettes, qui ne s’est pas cantonné au seul roman policier. Cette collection « Maurice Leblanc 100% inédit » propose 4 premiers volumes : Histoires de couples ; Sexe et érotisme ; Mystère et fantastique et bien sûr Crimes en série.
Morisas Leblanas gimė 1864-ais metais Ruane, Normandijoje, Prancūzijoje. Siekdamas karjeros jis atsisakė darbo tekstilės pramonėje ir išvyko į Paryžių tapti rašytoju. Ten jis gludino ne tik savo rašymo stilių, bet ir siekė pakliūti į žymiausių to meto Prancūzijos literatūros atstovų gretas. Ankstyvieji jo romanai, nors ir buvo pripažinti kritikų, nepelnė visuomenės liaupsų. 1905-ais metais mėnesinio žurnalo „Je sais tout“ leidėjo P. Lafito prašymu jis išspausdino apysaką „Arsenas Liupenas suimtas“. Ši sulaukė tokio didelio pasisekimo, kad jaunasis Morisas savo karjerą nusprendė paskirti būtent nuotykinių ir detektyvinių romanų rašymui. Nors autorius mirė 1941-ais metais nuo plaučių uždegimo, jo pastangos garsinant šalį nenuėjo veltui. Juk šiandien Prancūzija yra laikoma viena iš detektyvinės literatūros sostinių, turinčių begalę puikių kriminalinių romanų rašytojų pavyzdžių. Knygų serijoje „100% neišleistų Moriso Leblano istorijų“ mes randame keturias rašytojo knygas, kalbančias apie: porų santykius (Histoires de couples), žmonių fantazijas (Mystère et fantastique), erotiką (Sexe et érotisme), bei nusikalstamą gyvenimą (Crimes en série). Porų istorijas geriausiai atspindi apsakymas „Konkurentė“, kuris pasakoja apie nepaprasto grožio Fransiną. Ši netrukus ištekėjo už pono Dargivilio, tačiau jau pirmąją naktį prisipažino susituokusi tik iš išskaičiavimo. Po kelių mėnesių ignoravimo, ji galiausiai aptinka savo vyrą su gana apkūnia ir bjauria tarnaite. Kuomet ponas Dargivilis prisipažįsta mylintis tarnaitę, Fransina supranta, kad meilė yra bene vienintelis dalykas žemėje, galintis nukonkuruoti grožį! Prie įdomiausių „Paslapties ir fantazijų“ istorijų aš priskirčiau apsakymą „Formos“, kuris pasakoja apie neįvardintą vyrą, netekusį labai gerbiamo ir mylimo draugo. Kuomet po dviejų mėnesių ligos ir kančių minėtasis vyras išeina į gatvę prasiblaškyti, jis pamato savo draugo siluetą. Pasekęs draugo vaiduoklį, jis įsitikina, kad šis yra tikras! Tačiau tik atvedęs draugo antrininką į namus, o po kelių dienų aptikęs jį žmonos glėbyje, jis supranta, kad nėra pamišėlis. Juk net ir jo žmona nesugebėjo atsispirti netikrojo Giomo žavesiui, kuris kadaise lygiai taip pat sužavėjo ir jį... Erotinių istorijų lyderis yra apsakymas „Nuostabioji Angelė“, kuris kalba apie sutuoktinius Gustavą Breoną ir Ernestiną. Gustavas dirbo teatre, o Ernestina buvo mašinistė. Kartą po darbo eidamas susitikti su žmona Gustavas užėjo į netoliese vykusį šiuolaikinį spektaklį. Ten jis pamatė apsinuoginusią savo žmoną, kurios grožiu žavėjosi visi aplinkiniai vyrai. Visgi tai ne tik nesutrikdė Gustavo jausmų, bet atvirkščiai, įkvėpė jam aistros. Deja naujai užgimusi aistra ne tik sutvirtino jo santuoką, bet ir tapo Ernestinos karjeros pabaiga. Juk po žymiojo pasirodymo jo žmona susilaukė vienos dukrytės, o po kurio laiko ir kitos... Šiandien apie gražiosios Angelės (sceninis Ernestinos vardas) pasirodymus primena tik dvi meninės fotografijos, kabančios ant vienos iš sutuoktinių svetainės sienų... Kadangi Morisas Leblanas yra geriausiai žinomas savo detektyviniais romanais, stebėtis tuo, kad labiausiai man patiko nusikaltimams skirti apsakymai, nederėtų. Bene geriausiai juos atstovauja komiška istorija „Profesionalai“. Joje mes susipažįstame su Viktoru ir Frandrinu, kurie buvo nepaprastai gabūs nusikaltėliai. Vieną tamsią naktį jie įsibrovė į turtuolio namus, pasmaugė jį, pakorė, o tada dar ir parašė už jį atsisveikinimo raštelį! Tik sugrįžę namo šie du profesionalai suprato, kad nepaisant nepriekaištingai atlikto nusikaltimo, jie pamiršo padaryti vieną dalyką – apvogti turtuolį! Kaip jau supratote iš keturių mano pateiktų pavyzdžių, Morisui Leblanui nestinga ne tik vaizduotės, bet ir humoro jausmo. Visi jo kūriniai yra nepaprastai įdomūs, linksmi, tačiau kartu ir pamokantys. Jie puikiai atspindi ne tik jo stilių, bet ir Gustavo Flobero gabumus, kuriuos perimti bandė jaunasis autorius. Istorijos kai kam taip pat primins ir Gi de Mopasano rašyseną, kuris taip pat buvo vienas iš Leblano protežė. Tikiu, kad Morisas Leblanas kada nors bus įvertintas ir Lietuvoje, šalyje, kuri tikrai nusipelno pažinti šį nepaprastą talentą. Na o kol tai atsitiks, man nelieka nieko kito, kaip tik skaityti jo knygas prancūziškai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą