Kai Hanai buvo devyniolika, jos tėvas buvo nuteistas už žmogžudystę. Slegiama gėdos ji pabėgo nuo mažo miestelio apkalbų ir prisiekė niekada negrįžti.
Bet... Po šešiolikos metų, tapusi policininke, Hana atsiduria gimtojoje saloje, apsigyvena savo vaikystės namuose ant jūros kranto. Įsidarbinusi vietos policijoje Hana stengiasi nuslėpti savo šeimos praeitį, tačiau nepavyksta – naujasis viršininkas yra tas pats policininkas, kuris už žmogžudystę areštavo jos tėvą. Negana to, pirmąją savo darbo dieną ji iškviečiama į nusikaltimo vietą, kur rastas negyvas penkiolikmetis, jos vaikystės draugės sūnus.
Hana pasineria į žmogžudystės tyrimą. Jai į pagalbą paskiriamas policininkas Erikas Lindgrenas, kuris nieko nežino apie kolegės praeitį ir labai stengiasi pralaužti Hanos užsisklendimą. Negali būti skirtingesnių žmonių: ji – vieniša ir uždara, jis – plepus ir bendrauti mėgstantis šeimos žmogus.
Praeities vaiduokliai nepasilieka atsiminimų užkaboriuose. Toli gražu ne visi miestelio gyventojai apsidžiaugė išvydę sugrįžusią Haną – gal tamsios paslaptys geriau liktų neatskleistos...
Johanna Mo yra švedų rašytoja, kilusi iš Kalmaro apylinkių, esančių Smolando provincijoje. Ji gyvena Stokholme, kur be knygų rašymo užsiima ir jų redagavimu. Romanas „Nakties paukštė“ yra pirmoji jos knyga, pasakojanti apie policijos tyrėją Haną Dunker. Ši knyga tapo savotišku fenomenu ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir pasaulyje, kur sulaukė galybės vertimų. Joje pasakojama apie Hana Dunker, jauną, trisdešimt penkerių metų moterį, kurios tėvas, merginai būnant devyniolikos, buvo nuteistas už šaltakraujišką žmogžudystę. Gėda ir sumaištis ne tik užvaldė Haną, bet ir privertė ją ieškoti gyvenimo kitur. Tik po šešiolikos metų, mirus tėvui, ji nusprendžia sugrįžti į gimtąjį kaimą, kur bematant įsidarbina policijos detektyve vietinėje nuovadoje. Visgi jau pirmąją dieną ji ir jos partneris Erikas Lindgrenas yra nusiunčiami į nusikaltimo vietą Elando saloje, kur randamas penkiolikmečio berniuko kūnas. Pasirodo, berniukas yra jos vaikystės draugės Rebekos Forslund sūnus. Byla iš karto patraukia daugelio gyventojų dėmesį, nors sprendžiant iš grėsmingų anoniminių skambučių, nevisi jie patenkinti Hanos dalyvavimu jame. Kas kaltas dėl berniuko mirties ir visos virtinės keistų sutapimų, mes, žinoma, sužinosime tik knygos pabaigoje... Romanas „Nakties paukštė“ yra tikrai vertas dėmesio kūrinys. Jame gana maloniai dera rimtas policijos tyrimas, su spalvingais veikėjais ir įdomia jų kasdienybe. Kažkas čia kremtasi dėl tėvo jaunystės klaidų, kažkas kenčia nuo patyčių, o kažkas bando ištverti savaitgalį su žmonos tėvais. Visa tai šioje knygoje dera puikiai ir yra parašyta vadovaujantis blaiviu protu. Aišku, kai kam nepatiks ganėtinai painus policijos tyrimas, kurį pateikdama rašytoja šokinėjo nuo vienos temos prie kitos. Man gi visa tai pasirodė padaryta sąmoningai, tarsi autorė viską būtų suplanavusi taip, kad skaitytojas nenuobodžiautų ir nuolat būtų įvykių centre. Pabaiga man taip pat pasirodė labai sumani, mat parodo, kad kartais viskas gali būti tiesiog blogų sprendimų virtinė, pasibaigusi tragiška mirtimi. Knygoje autorė taip pat kalba apie kaltę, bando mums pasakyti, kad blogi mūsų giminaičių sprendimai neapibrėžia mūsų pačių asmenybių. Juk Hana nekalta, kad jos tėvas yra žudikas, ir ji netampa žudike kartu su juo. Aišku, šioje vietoje rašytoja palieka ir šiek tiek nežinomųjų, iškeldama paprastą klausimą: ar Hanos tėvas tikrai kaltas ir ar tiesa kada nors išaiškės? Tikiuosi leidykla „Obuolys“ neapleis šios knygų serijos, mat ji man pasirodė pakankamai kokybiška ir verta dėmesio!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą