Roman policier de Maurice Leblanc, qui n’est pas écrit en style d’histoires d’Arsène Lupin. La fiction nous raconte de le comte Jean d’Orsacq, la comtesse Lucienne et leurs amis, qui sont invités à participer à une semaine de chasse dans un château. L’intrigue s’installe comme un casse-tête. Qui rôde dans le parc? Qui s’est introduit, la nuit, dans les appartements? Qui a ouvert le coffre-fort? Un voleur? Un crime est commis! Quelqu’un est retrouvé assassiné...
Morisas Leblanas yra žymus prancūzų rašytojas ir žurnalistas, labiausiai žinomas, kaip Arseno Liupeno kūrėjas. Jo sukurtas personažas pirmą kartą pasirodė 1905-ais metais periodiniame leidinyje „Je sais tout“, po ko tapo neatsiejama autoriaus karjeros dalimi. Vagis-džentelmenas pasirodė daugelyje knygų ir apsakymų, buvo adaptuotas kinui, teatrui ir netgi radijui. „Raudonas rožinis“ yra detektyvinis romanas, dienos šviesą išvydęs 1934-ais metais. Tai „Kas tai padarė?“ tipo kūrinys, vykstantis vienoje nuošalioje pilyje. Nors šiame romane įvyksta gana baisus nusikaltimas ir netgi vagystė, visgi dėl to kaltas yra ne Arsenas Liupenas, o kažkas iš šalies. Nusikaltimą įminti apsiims irgi ne pats vagių karalius, o tiesiog keli žandarai ir vietinis prokuroras. Na o viskas prasidės nuo to, kad grafas Žanas Dersakas ir grafienė Liusienė, pakvies kelis savo artimus draugus sudalyvauti medžioklėje. Atrodo, tame nebus nieko neįprasto, draugai kalbėsis, pokštaus, liežuvaus ir panašiai, tačiau tik iki to momento kol įvyks... žmogžudystė ir netgi vagystė! Įtariamųjų centre atsidurs Bernardas Debriuksas, vyras, esantis ant bankroto ribos, jo žmona Kristianė, kurią pilies šeimininkas yra beprotiškai įsimylėjęs, mergišius Boiženetas, jo draugas Vanolas, keistuoliai Bresonai, tarnaitė Amelė, jos pavydus vyras Havenotas, ir net sodininko sūnus Gustavas, neprisipažįstantis ką veikęs išvakarėse. Prokurorui Huselaidui, tai aišku bus tik eilinė vagystės byla, tipiškas godumo ir aistros nusikaltimas, kurių savo karjeroje jis bus išsprendęs begalę. Mums, skaitytojams, tai bus irgi tik eilinis nusikaltimas, kurį įminti norėsis tik iš nuobodulio, ar neturint ką veikti. Juk prokuroras Huselaidas mįslę išgliaudyti bandys „senuoju“ būdu – stebėdamas svečių reakcijas, klausinėdamas ir davinėdamas nurodymus, o ne ieškodamas materialių įkalčių. Kai kam toks siužeto plėtojimas, galbūt, nepatiks, tačiau visiems mėgstantiems Agatos Kristi pobūdžio romanus, kūrinys „Raudonas rožinis“ bus tiesiog neprilygstamas. Tikrai nesakau, kad šis romanas yra prastas, tačiau jis visiškai neprimena Arseno Liupeno istorijų, kurios žavi savo originalumu ir mįslingumu. Jau nekalbant apie tai, kad skaitant šią knygą neapleis mintis, kad Jūs ją jau kažkur skaitėte, o knygoje panaudotos idėjos jau yra Jums kažkur girdėtos. Nesmagi tiesa, tačiau kol kas romanas „Raudonas rožinis“ yra silpniausias mano skaitytas Moriso Leblano kūrinys.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą