Šiame jau 49-tame įžymaus rašytojo St. Kingo rinktinių raštų tome skaitytojas ras net keturis kūrinius. Tai 2005-aisiais tarptautiniu bestseleriu tapęs romanas „Vaikis iš Kolorado“, ir trys apysakos: „Dolano kadilakas“, „Dedikacija“ bei „Dešimtos valandos žmonės“.
Šie kūriniai ilgam prikaustys skaitytojo dėmesį ir išsunks ne vieną šalto baimės virpulio prakaito lašą...
„Vaikis iš Kolorado“ yra vienas iš detektyvinių rašytojo Stiveno Kingo kūrinių, kalbančių apie mirtį ir ją lydinčias keistas aplinkybes. Tai pasakojimas, kuriame gausu spragų, neatsakytų klausimų, spėlionių ir netikėtų posūkių – svarbiausių gero detektyvo elementų. Šiame kūrinyje Stivenas Kingas bando atgaivinti kriminalinius romanus, klestėjusius Amerikoje 1940-1960-ais metais. Čia jis kalba apie prigimtinę žmogaus savybę (dėl kurios net Adomas ir Ieva buvo išvyti iš Rojaus) – apie žmogaus troškimą įminti paslaptį, arba tiesiog žmonijos smalsumą... Baigusi žurnalistikos mokyklą, Stefanija Makan atvyksta stažuotis mažoje laikraščio redakcijoje, esančioje „Briedžio Krašto“ saloje, Meine. Čia ji rašo įvairias istorijas, nevengdama ir mįslingų nutikimų. Vieną vienišą popietę, du pagyvenę laikraščio savininkai, vienintelė redakcijos darbo jėga, nusprendžia merginai papasakoti pačią keisčiausią istoriją, nutikusią jų karjeros metais. Sumaniai dėstydami aplinkybes, senoliai pasakoja apie atkaklų žurnalistų darbą, apie lavoną, pramintą „Kolorado vaikiu“, apie absurdiškus įkalčius, kurie užuot padėję išsiaiškinti faktus ir tiesą, tik dar labiau viską supainiojo. Visgi pagrindinė pasakojamos mįslės paslaptis glūdės visai kitur. Ir jei Stefanija sugebės ją perprasti – taps pačia geriausia žurnaliste Amerikoje... Romanas „Vaikis iš Kolorado“ yra istorija, sekanti geriausiomis Agatos Kristi, Rekso Stauto ir Dešilo Hemeto tradicijomis. Joje autorius pasitelkdamas savo įprastą prozą, pasakoja apie mirtį ir ją gaubiančią didelę paslaptį. Ir visgi įdomiausiu romano „Vaikis iš Kolorado“ akcentu taps tai, kad šioje istorijoje autorius nekalbės apie mįslės įminimo raktą, kaip įprasta tokio tipo kūriniuose, o tiesiog pateiks pasakojimą su daugtaškiu ir dar klaustuku, kaip priedu jam. Pasak paties rašytojo, rašant šį romaną jį labiau domino ne tiek įvykio baigtis ir galutinis rezultatas, kiek pati kūrinio eiga ir joje slypinti paslaptis. Juk ir pats gyvenimas, pasak pono Kingo, yra savotiška paslaptis – mes ne tik, kad nežinome kur buvome prieš atsirasdami jame, bet ir kur atsidursime, kai visa kas pasibaigs. Knygoje mes taip pat atrasime ir tris apysakas: „Dolano kadilakas“, „Dedikacija“ ir „Dešimtos valandos žmonės“. Pastarosios man pasirodė taip pat gana neblogos, nors ir ne be priekaištų...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
2 komentarai
Aš mačiau serialą. Man patiko. Manau reiks paieškoti knygos bibliotekoje :)
Serialo nemačiau, bet kiek girdėjau tai jis iš knygos pasiskolino tik kelis veikėjų vardus ir nieko daugiau.
Rašyti komentarą