Nenugalima jėga Tamsusis Bokštas traukia Rolandą iš Gileado, paskutinįjį Šaulį, ir jo nedidelį piligrimų būrelį per bevaises žemes bei tolimąsias dykras į šešėlių pasaulio glūdumas.
Keliauninkai jau ir patys nežino, ar vis dar tebėra tame pačiame Viduriniame pasaulyje, kuriame prasidėjo jų žygis, ar visata vėl pasislinko ir išsviedė juos galaižin kur. Tačiau ateina metas, ir Rolandas pradeda prisiminti savo jaunystę, kai išryškėjo gimtojo pasaulio pirmieji griūties požymiai...
Daugelį metų Rolando sąmonę gaubusi tamsa pamažu nyksta. Tarsi mozaiką dėliodamas sudilusį realybės audinį, Šaulys prisimena savo tremtį į tolimuosius feodus, ten sutiktus karstų medžiotojus, klastinguosius tenykščius žmones, bjauriąją raganą Rėją ir, žinoma, Siuzeną, pirmąją meilę...
Tačiau Tamsusis Bokštas traukte traukia žygiuoti tolyn. Nesvarbu, kad kelias driekiasi per žemes, kuriose atgyja senieji dievai ir žmonių sielas medžiojančios Tamsybių išperos, o magija stipri kaip niekad. Ir viską nušviečia pragaištinga stebuklingojo kristalo šviesa...
„Burtininkas ir kristalas“ yra ketvirtoji dalis ilgo pasakojimo, kurį įkvėpė eiliuota Roberto Brauningo poema „Vaikis Rolandas prie Tamsiojo Bokšto atėjo“. Joje pasakojama apie paskutinįjį šaulį, bebaimį riterį ir nuožmų karį, keliaujantį visatos centro, „Tamsiojo Bokšto“, link. Pastarasis stovi pasaulyje, kuriame laikas prarado bet kokią prasmę, pasaulyje, sunaikintame karų, mutantų, demonų ir pavojingų Protėvių mechanizmų. Ketvirtojoje knygoje kalbama apie tai, kaip Rolandas, Edis, Siuzana ir Džeikas, pergudravę sudėtingą, dirbtiniu intelektu valdomą traukinį, atsiduria Amerikoje esančiame mieste – Toupeke. Čia bičiuliai atranda gana netikėtą dalyką – pasirodo visi miesto gyventojai yra sunaikinti mirtinos gripo epidemijos! Šokiruotiems draugams sustojus nakčiai pailsėti, Rolandas pagaliau suranda drąsos papasakoti savo liūdną jaunystės istoriją. Varginamas skaudžios praeities, šaulys prisimena nuotykius patirtus Hambrio mieste, kurį jis aplankė kartu su dviem savo ištikimais draugais, kalba apie pirmąją meilę – Siuzeną Delgado, atskleidžia, kaip nusikaltėlis Džonas Farsonas, padedamas krištolinio rutulio, bandė užvaldyti „Vidurinįjį“ pasaulį... Romanas „Burtininkas ir kristalas“ yra dar vienas neįtikėtinas „Tamsiojo Bokšto“ serijos tęsinys. Šį kartą Stivenas Kingas savo tamsų, postapokalipsinį pasaulį praturtina gana netikėtu dalyku – meile! Romane žymusis autorius taip pat kalba apie romantiško paauglio virtimą beširdišku ir vienišu vyru, apie skausmą, namų ilgesį ir visiems taip reikalingą dalyką – draugystę. Ne nuošalyje liks, žinoma, ir magija, gundymai, klastingi sąmokslai, ar šokiruojantys nuotykiai. Manau, šiuo kūriniu Stivenas Kingas ne tik įrodo savo kūrybinius gebėjimus, bet ir eilinį kartą patvirtina faktą, kad jo vaizduotė yra neišsemiama it bekraštis vandenynas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą