Apie paslaptingą Bermudų trikampį, kuriame nuolat dingsta laivai bei lėktuvai, yra girdėję bemaž visi. Tačiau turbūt nė vienas 29-ojo reiso „Los Andželas – Bostonas“ keleivis ir šiurpiausiame košmare nesapnavo, jog šiek tiek snustelėjęs nubus skrendančiame lėktuve, iš kurio išnyko beveik visi žmonės, tarp jų – ir pilotai. Juolab nė vienas iš keleivių nesvajojo atsidurti pasaulyje, kuriame pradingo garsai, kvapai, skonis, net laikas. Užtat knibždėte knibžda langoljerų – pasibaisėtinų viską naikinančių padarų...
Išaušus vidurnakčiui laikas pradeda eiti keistu greičiu, oras apsunksta, o riba tarp realaus ir įsivaizduojamo pasaulio tarsi išnyksta. Būtent tada tikrovė patiria iškraipymus, aplinkiniai garsai nuslūgsta, o mėnulis ima spindėti nepaprastai ryškiai. Vienas iš pirmųjų šį keistą fenomeną pamačiusių žmonių buvo Stivenas Kingas. Būtent tada jis rekomenduoja skaityti „Langoljerus“ ir kitus rinkinio „Keturi po vidurnakčio“ romanus (juos rasite kitose „Rinktinių raštų“ knygose). Juk būtent tuomet snūduriuojanti skaitytojo sąmonė geriausiai priima visą pateikiamą siaubą, o laikas praleistas prie knygos paprasčiausiai nustoja egzistavęs... Dešimt žmonių atsibunda skrydžio iš Los Andželo į Bostoną metu ir sužino, kad visi kiti lėktuvo keleiviai, įskaitant įgulą, kažkur dingo. Laimei, tarp išlikusiųjų žmonių atsitiktinai atsiduria pilotas. Pastarasis neradęs būdo susisiekti su jokiu oro uostu žemėje, nutūpto lėktuvą Bangore, Meine. Nusileidę išlikusieji susiduria su keistu fenomenu... atrodo, kad aplinkui viskas išnyko: tiek garsai, tiek kvapai, tiek skonis, tiek laikas. Vienintelis dalykas vis dar likęs pasaulyje, tai langoljerai!.. Romanas „Langoljerai“ yra tikrai nepakartojamas. Jis kalba apie laiko paradoksą ir jo sukeliamus bauginančius pokyčius. Šiame, po vidurnakčio skaityti rekomenduojamame kūrinyje, Stivenas Kingas mums ne tik leidžia susitikti su savo asmeninėmis fobijomis, bet ir priverčia mus susidurti su anapusinio pasaulio siaubu. Manau, kiekvienas perskaitęs šį kūrinį ne tik patirs didelius pulso pokyčius, bet ir pajaus stingdantį šaltį savo pilve... P. S. Knygoje taip pat spausdinama trumpa „Tamsiojo Bokšto“ serijos apysaka „Nuolankiosios Elurijos seserys“. Joje pasakojama apie sužeistą Rolandą, kuris po mūšio su lėtaisiais mutantais atsiduria Elurijos ligoninėje. Tame nebūtų nieko baugaus, jei ne faktas, kad čia pakliuvę pacientai paslaptingai dingsta vienas paskui kitą...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą