On an entirely normal, beautiful fall day in Chester’s Mill, Maine, the town is inexplicably and suddenly sealed off from the rest of the world by an invisible force field. Planes crash into it and fall from the sky in flaming wreckage, a gardener’s hand is severed as “the dome” comes down on it, people running errands in the neighboring town are divided from their families, and cars explode on impact. No one can fathom what this barrier is, where it came from, and when–or if–it will go away.
Dale Barbara, Iraq vet and now a short-order cook, finds himself teamed with a few intrepid citizens–town newspaper owner Julia Shumway, a physician’s assistant at the hospital, a selectwoman, and three brave kids. Against them stands Big Jim Rennie, a politician who will stop at nothing–even murder–to hold the reins of power, and his son, who is keeping a horrible secret in a dark pantry. But their main adversary is the Dome itself. Because time isn’t just short. It’s running out.
„Po kupolu“ yra gana šauni istorija. Ji eilinį kartą parodo, kodėl Stivenas Kingas yra laikomas legenda, ir kodėl daugelis skaitytojų vis dar su dideliu nekantrumu laukia naujų šio autoriaus darbų. Pagal šį romaną yra sukurtas netgi TV serialas, tačiau kiek jis prilygsta knygai, tai jau kitas klausimas. Taip, daugelis sakys, kad kūrinio siužetą Stivenas Kingas nurašė nuo „Simpsonų“ filmo, aš gi sakau, kam tai rūpi, kai galima viską papasakoti šiek kiek kitaip... Vieną gražią rudens dieną miestelį Česters Milz staiga aptraukia keista nematoma jėgos užtvara. Lėktuvai pasiekę kupolą krenta liepsnodami, ūkininko žmonai jėgos laukas nutraukia ranką, automobiliai dūžta atsitrenkę į jį, o žmonės išvykę į gretimą miestą darbo reikalais nebegali sugrįžti atgal. Niekas nesupranta, kas tai per kliūtis ir kada ji išnyks. Deilas Barbaras, Irako karo veteranas, o dabar virėjas, yra vienas iš gyventojų įstrigusių šiame miestelyje. Su juo kartu komandoje atsiduria Džulija Šamvei, miestelio laikraščio savininkė, taip pat gydytojo padėjėjas, policininko žmona ir trys drąsūs paaugliai. Jie visi bando pasipriešinti Džimui Renui, vietiniam politikui, dėl valdžios pasiryžusiam netgi žudyti, bei jo sūnui Džimui jaunesniajam, turinčiam ne vieną „skeletą spintoje“. Tačiau pagrindinis visgi jų visų priešininkas yra pats kupolas. Laiko išgyvenusiems ne šiaip sau liko mažai, jo jie paprasčiausiai neturi... Romanas „Po kupolu“ tai dar vienas rašytojo postapokalipsinis kūrinys, kurių autoriaus bibliografijoje nėra jau tiek ir mažai. Tiesa, kiek jis prilygsta tokiems šedevrams kaip „Dvikova“, ar „Mobilusis“, manau, nuspręsti kiekvienas skaitytojas turės atskirai. Aš gi galiu pasakyti tik tai, kad imdamas šią knygą skaityti užsienio kalba, nežinojau, kad ji yra virš 1000 puslapių storio! Visgi tie tūkstantis puslapių buvo parašyti taip genialiai įdomiai, kad aš net akimirkai nebuvau apimtas nuobodulio. Man taip pat labai patiko pati kupolu padengto miestelio idėja, mat visiems gyventojams čia tenka ne tik ieškoti jo prigimties, tenkintis vis mąžtančiais resursais, bet ir stengtis neprarasti sveiko proto. Čia mes galime atrasti netgi paslėptą mintį, mat mūsų planeta, kažkuria prasme irgi yra padengta kupolu – mūsų atmosfera, na o resursai čia irgi nėra begaliniai...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą