Paieška

2018 m. birželio 20 d.

„Kamera“ ~ John Grisham

„Kamera“
(John Grisham, 2008 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Semui Keiholui, buvusiam kukluksklanininkui ir užkietėjusiam rasistui, gresia mirties bausmė už žmonių gyvybes nusinešusį bombos susprogdinimą 1967-aisiais. Vienintelė Keiholo viltis išsigelbėti – jo vaikaitis, puikią karjerą pradedantis liberalių pažiūrų Čikagos advokatas Adamas Holas. Jis ryžtasi rizikuoti savo puikia karjera dėl mirtininkų flygelyje kalinčio žudiko ir beviltiškos bylos.

Daugiau nei dvidešimt metų Semas Keiholas laukia mirties bausmės įvykdymo už žiaurų nusikaltimą, kurį įvykdė dar 1967-aisiais. Netrukus bausmė turės būti įvykdyta. Tačiau tada, į beviltišką kovą už Semo gyvybę stoja jaunas ir drąsus advokatas Adamas Holas. Dar yra laiko – dienos, valandos, minutės – pasiekti verdikto atšaukimą. Tačiau „specialistai“ jau ruošia dujų kamerą, prie kalėjimo sienų mitinguoja mirties bausmės priešininkai, TV įgula jau tempia kabelius ir traukia fotoaparatus – juk istorija bus išties sensacinga! Ar pavyks Adamui padėti žmogui, sunaikinusiam ne tik nekaltus svetimšalių gyvenimus, bet ir sugriovusiam savo paties šeimą? Ar advokatas suras bendrą kalbą su savo ginamuoju? Ir svarbiausia – ar naujokas atskleis pagrindinę Semo paslaptį? Juk gelbėdamas seną žmogų, jis rizikuoja ir savo paties gyvybe.

Na o šioje vietoje aš dedu riebų juodą tašką ir sakau „užteks“. Juk plačiau atpasakoti šios knygos siužetą būtų tiesiog neteisinga kiekvieno būsimo skaitytojo atžvilgiu. Juk tai ta knyga, kurioje mes rasime viską: klaną, judėjimą dėl pilietinių teisių, bombų sprogdinimus, terorizuojamus vietos gyventojus, mirtininką kalėjime, desegregaciją, ir kitus, ne ką mažiau įdomius dalykus. Prieš akis mums iškils be galo įdomus Amerikos istorijos laikotarpis, su kuriuo susipažinti privalo kiekvienas amerikietiškos kultūros gerbėjas.

Knygos dėmesio akiratyje atsidurs du žmonės. Tai, visų pirma, Semas Keiholas – užkietėjęs kukluksklanininkas, trečiojo proceso pabaigoje, 1981-ųjų vasario 12-ą dieną, pripažintas kaltu už dvigubą žmogžudystę ir už pasikėsinimą nužudyti. Kartu su dar dviem bendraminčiais jis dalyvavo padedant bombą žydo teisininko kontoroje. Sprogimo metu žuvo abu Marvino Kramerio sūnūs, o jis pats buvo taip sužalotas, kad per tris valandas trukusią operaciją chirurgai buvo priversti amputuoti jam abi kojas žemiau kelių. Bei Adamas Holas – teisinės firmos „Kravitz and Bane“ teisininkas, baigęs koledžą Peperdaine, bei Teisės fakultetą Mičigane. Tai buvo žmogus, dirbęs juridinio žurnalo redaktoriumi, skelbęs straipsnius apie konkrečias bylas, kuriose buvo paskelbti nepagrįstai žiaurūs nuosprendžiai kaltinamiesiems, rašęs straipsnius apie naujausius mirties bausmės atvejus.

Daugeliui iš Jūsų iš karto kils klausimas, kodėl šis „žaliūkas“, didžios ir garbingos teisinės firmos atstovas, išdirbęs čia tik devynis mėnesius, užsimanys imtis tokios sudėtingos bylos ir rizikuoti savo puikia karjera prestižinėje firmoje? Na, o atsakymas bus labai paprastas – jis bus Semo Keiholo giminaitis, seniai pamirštas mirtininko anūkas. Senais laikas Semas Keiholas turėjo sūnų – Edį Keiholą. Kai tėvas buvo suimtas už bombos susprogdinimą, Edis vengdamas nešlovės paliko Misisipę. Patraukė į Kaliforniją, pasikeitė pavardę ir mėgino užmiršti praeitį. Bet šeimos paveldas nedavė jam ramybės. Sužinojęs, kad tėvas 1981-aisiais buvo nuteistas myriop, jis nusižudė. Jo kūną aptiko Adamas, vaikinas nuo vaikystės norėjęs tapti pilotu, tačiau įstojęs į Teisės fakultetą, nes jautęs neaiškų pašaukimą padėti visuomenei.

Dabar gi jo seneliui liko gyventi tik trys mėnesiai, po kurių jis taps žmogumi, apie kurį šalyje bus kalbama daugiausiai. Visi vėl pamatys tą pačią filmuotą medžiagą apie bombos susprogdinimą, pamatys filmuotus tris bylos nagrinėjimus, kurių metu prie teismo rūmų mitingavo klano nariai. Vėl įsiplieks seni ginčai dėl mirties bausmės, o į Parčmeną sugūžės žiniasklaidos tuntai...

Knygos „Kamera“ centre atsidurs išgalvota vieno mirtininko istorija, kurią mums papasakos žymus ir gerbiamas rašytojas Džonas Grišemas. Autorius visus savo knygos puslapius paskirs mirties bausmės temos nagrinėjimui, papasakos kas yra jos šalininkai, o kas priešininkai.

Vienu įdomiausiu knygos akcentu taps Adamo Holo pasiryžimas ginti savo įsitikinimus prieš mirties bausmės vykdymą. Jis nepabūgs būti atpažintas kaip žudiko vaikaitis, nepabūgs išvysti laikraštyje senas savo paties nespalvotas nuotraukas, kur jis dar jaunas sėdės savo seneliui ant kelių. Antraštės tuo metu rėks: „Užmirštasis anūkėlis pasirodo paskutiniu momentu, didvyriškai stengdamasis išgelbėti savo vargšą senelį, kai laikrodis jau tiksi jam sekundes“. Spauda juo gardžiuosis, išstatys pajuokai ir skalambys, kokia pakvaišusi yra jo giminė.

Džonas Grišemas šiuo grožinės literatūros kūriniu pabandys prisikasti iki kiekvieno piliečio sąžinės, pabandys mums įrodyti, kodėl mirties bausmė yra blogas dalykas. Visgi jis nepirš savo nuomonės, o leis mums patiems apsispręsti kurią pusę palaikyti. Aš savo nuomonės Jums irgi neprimesiu, pasakysiu tik tai, kad tai viena įspūdingiausių ir įdomiausių knygų, kurias aš esu skaitęs per savo, ne tokią jau ir trumpą, skaitytojo karjerą. Manau, ji patiks ne tik visiems būsimiems teisininkams, bet ir kiekvienam rimtam skaitytojui, mėgstančiam rimtus ir sudėtingus kūrinius. Galiausiai paklauskime savęs, kas yra mirties bausmė – išsigelbėjimas, ar praeitų laikų palikimas?

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra