Paieška

2018 m. gegužės 10 d.

„Reketininkas“ ~ John Grisham

„Reketininkas“
(John Grisham, 2013 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Atsižvelgiant į svarbą to, ką jie veikia, ir dažnai aplinkui sklandančias abejones, taip pat ir smurtautojus, prieš kuriuos kartais stoja, stebėtina, kad per visą šios šalies istoriją buvo nužudyti tik keturi einantys pareigas federaliniai teisėjai.

Prakilnusis Raimondas Fosetas ką tik tapo penktuoju.

Kas yra Reketininkas ir ką jis turi bendra su belaike teisėjo mirtimi? Šiuo metu jis vadinasi Malkolmas Banisteris. Tarnybinė padėtis? Buvęs advokatas. Dabartinė gyvenamoji vieta? Federalinis kalėjimas-pataisos kolonija netoliese Frostbergo, Merilando valstijoje.

Tomis dienomis pagal popierius Malkolmo padėtis atrodo ne per geriausia, bet jis turi atsargoje kozirį. Žino, kas nužudė teisėją Fosetą ir kodėl. Teisėjo kūnas rastas tolimame namuke prie ežero. Nebuvo jokių įsilaužimo, priešinimosi požymių – tik du lavonai. Teisėjo Foseto ir jo jaunos sekretorės. Ir vienas didžiulis moderniausias, ypač saugus seifas – atdaras ir ištuštintas.

Kas buvo seife? FTB labai norėtų žinoti. Ir Malkolmas Banisteris mielai jiems pasakytų. Bet viskas turi kainą – ypač tokia pavojinga informacija kaip ir įvykių seka, vedusi prie teisėjo Foseto mirties. Ir Reketininkas gimė ne vakar.

Šiame naujame, piktybiškai gudriame Johno Grishamo, neginčijamo teisinių trilerių meistro, romane niekas nėra taip, kaip atrodo, ir viskas yra tikras žaidimas.

Aš esu advokatas ir sėdžiu kalėjime. Tai ilga istorija. Man keturiasdešimt treji ir jau atlikau pusę bausmės iš dešimties metų, kuriuos man paskyrė silpnas federalinis teisėjas Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Visos pateiktos apeliacijos išnagrinėtos, mano priemonių arsenalas išsemtas, neliko jokių procedūrų, mechanizmų, įstatymų neaiškumų ar spragų, teisinių formalumų, nei noro kalbėti „Sveika Marija“. Neturiu nieko. Tikrovė tokia, kad neturiu vilties išsigauti į laisvę dar penkerius metus, išskyrus kelias sumautas savaites, termino pabaigoje nukirstas už gerą elgesį.

Neturėčiau vadintis advokatu, nes formaliai toks nesu. Kai buvau nuteistas, taip pat energingai įsikišo Virdžinijos valstijos advokatų kolegija ir nutraukė mano licenciją. Iš manęs atimta licencija ir apie mano drausmines pražangas derama tvarka pranešta Virdžinijos advokatų registrui. Tačiau savo mažame pasaulyje esu žinomas kaip kalėjimo advokatas ir kasdien po kelias valandas padedu nelaimės draugams už grotų tvarkyti teisinius reikalus. Užsiimu jų apeliacijomis ir prašymais teismui. Rengiu paprastus testamentus ir kartkartėmis – žemės pardavimo aktus. Esu kėlęs ieškinius dėl pagrįstų nusiskundimų, bet niekada dėl tokių, kuriuos laikau nerimtais.

Kai pradėjau savo bausmės terminą, po aštuonių mėnesių ir šešių dienų man atėjo storas vokas. Jį atsiuntė Ferfakso Virdžinijos valstijoje advokatų kontora, atstovaujanti netikėtai panorusiai skyrybų mano žmonai. Vos per kelias savaites Diona iš palaikančios žmonos, pasiryžusios tverti ilgus išbandymus, tapo sprunkančia auka, desperatiškai trokštančia nutraukti santuoką.

Kai palikau namus, Bou buvo šešerių. Jis mūsų vienturtis. Matematika nesunki, ir aš skaičiavau aibę kartų. Kai išeisiu į laisvę, jis bus šešiolikos, visai užaugęs paauglys, o aš būsiu praleidęs dešimt iš pačių vertingiausių metų, kokius tėvas ir sūnus galėtų turėti. Sūnus buvo mano pasaulis, ir kai mėginau jam paaiškinti, kad turėsiu ilgam laikui išvykti, mums abiem plyšo širdis...

Taigi štai taip savo pasakojimą pradeda Malkolmas Banisteris, juodasis, keturiasdešimt trejų metų vyras, nuteistas už nusikaltimą, kurio nė nežinojo padaręs. Jau netrukus mes pamatysime, kaip jis būdamas kalėjime pajus visą tų mūrinių sienų keliamą vienatvę, pasijus užmirštas pasaulio ir tų kurios mylėjo, jausis paliktas ir visiškai nereikalingas. Draugai ir artimieji, kurie kadaise atrodė trokštantys lankyti, greitai jį užmirš. Laiškai išseks, o vieninteliai jo svečiai bus į pensiją išėjęs tėvas, sesuo, bei vyresnysis brolis Markusas, kuris užsuks tik tam, kad supažindintų jį su naujausiomis savo problemomis.

Atrodo ties tuo istorija ir turėtų pasibaigti, jei ne netikėta federalinio teisėjo Raimondo Foseto žmogžudystė. Jau netrukus jis surandamas nužudytas jo paties pasistatyto ir dažnai savaitgaliais lankomo paežerės namuko pusrūsyje. Teisėjas buvo aptiktas šalia seifo, dusyk peršautas į pakaušį, – aiški egzekucija, – o ant grindų aplinkui jį plytėjo didžiulis sukrešėjusio kraujo klanas. Šalimais gulėjo Naomės Kleri, trisdešimt ketverių metų išsiskyrusios dviejų vaikų motinos, neseniai teisėjo Foseto nusamdytos sekretore, kūnas. Abu jie buvo nužudyti pusrūsyje, kur ir gulėjo jų kūnai su kulkų įėjimo angomis galvoje ir tuščiu metaliniu seifu šalimais. Naomės kūnas gulėjo ant sofos netoli tos vietos, kur buvo nužudytas teisėjas. Viskas rodė, kad ji buvo kankinta norint priversti Fosetą atidaryti seifą. Tai akivaizdžiai suveikė, juk seifas žiojėjo tuščias, durelės paliktos atlapotos, o iš vidaus pasiimta viskas iki paskutinio skutelio. Kas gi buvo seife, arba, tiesiai šviesiai, dėl ko teisėjas buvo nužudytas?

Šis klausimas iškils ne tik viską tiriantiems Federalinio tyrimo biuro agentams, bet ir skaitytojams trokštantiems perskaityti šį nuostabų romaną. Na o atsakymą į tai žinos, nepatikėsite, Malkolmas Banisteris, žmogus sėdintis kalėjime ir taip nenumaldomai trokštantis išeiti į laisvę. Spėlioti kur link tai nuves ir kuo gi ši istorija pasibaigs aš Jums nesiūlau, o patariu geriau pasiimti ir perskaityti šį įstabų rašytojo Džono Grišemo romaną. Juk tai išties nuostabi istorija su daugybe nelauktų posūkių ir tiesiog proziškai dėstomu siužetu.

Jei dar nesate susipažinę su šiuo rašytoju, pasakysiu, kad jis dėsto savo istorijas labai nuosekliai, įdomiai, greitai ir nenuspėjamai. Jo knygų personažai yra sukčiai iki pat panagių, žmonės lošiantys pokerį su gyvenimu, asmenybės pasižyminčios sumanumu ir išties nestandartiniu mąstymu. Tai joms padeda ne tik išsisukti iš jas užplūdusių negandų, bet ir išvengti tolimesnių problemų ateityje. Kaip su visu tuo bandys susidoroti Malkolmas Banisteris aš patarsiu Jums patiems sužinoti. Pasakysiu tik viena – jeigu ieškote nestandartinio pasakojimo savo laisvalaikiui, mėgstate trilerius ir teisinės sistemos vingrybes, tada šis romanas yra būtent Jums. Mes ne tik kad pamatysime, kaip Malkolmas susidurs su federalinės baudžiamosios sistemos siaubais, vėliau sieks, kad jam būtų pritaikytas atleidimo nuo bausmės straipsnis, tarsis su FTB agentais, bet ir pateks į liudytojų apsaugos programą, pasikeis vardą, veidą ir net gyvenamą vietą. Na o svarbiausiu šios knygos akcentu taps klausimas – ar Malkolmas iš tikrųjų žino TIESĄ ir kaip ją sužinojo? Aš tą jau žinau, na o Jums siūlau tai išsiaiškinti iš karto po to, kai baigsite skaityti šią, gal kiek užtęstą, knygos apžvalgą...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra