Paieška

2018 m. gegužės 16 d.

„Juoda kaip juodmedis“ ~ Salla Simukka

„Juoda kaip juodmedis“
(Salla Simukka, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Trečiajame Salla Simukka romane „Juoda kaip juodmedis“ toliau pasakojama apie septyniolikmetę Snieguolę Anderson. Paauglei sugrįžus į Suomiją jos gyvenimas vėl ima suktis apie mokyklos pabaigimą. Gavusi pagrindinį vaidmenį mokyklos spektaklyje, Snieguolė repeticijų metu sutinka ir naują mylimąjį – Sampsą.

Artėjant spektaklio premjerai, mergina ima gauti baimę keliančius meilės raštelius. Netrukus ima aiškėti, kad laiškų autorius apie merginą žino labai daug – netgi tai, ką ši buvo nuslėpusi nuo savęs pačios. Negana to, jis, regis, nusiteikęs nelabai draugiškai, o jo dvasia – juoda kaip juodmedis. Snieguolė supranta, kad privalo kuo greičiau demaskuoti savo persekiotoją. Bet kas jis toks ir kodėl ją persekioja? Laikas nenumaldomai senka, o Snieguolė stačia galva įpuola į dar vieną pavojingą istoriją...

Ji yra ypatinga visomis prasmėmis. Jos vardas – Snieguolė. Ji yra talentinga ir originali, tačiau taip pat atsiskyrusi ir nepastebima. Ji neprisileidžia nieko šalia ir gyvena tarsi savo paties šešėlis. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia, dieną kuomet Snieguolė gauna keistą laišką, kuriame nežinomas asmuo praneša, kad seka kiekvieną jos žingsnį. Pranešimas baigiasi žodžiais: „Seku tave be atvangos. Tavo Šešėlis“. Tačiau Snieguolė žino, kad šešėlių pasaulyje nėra nieko kito, tik pyktis ir tamsa. Taigi gyveno kartą mergaitė, kurios nebuvo...

Po šiokios tokios pertraukos pasiėmiau skaityti dar vieną Skandinavišką detektyvą, dar vieną Snieguolės Anderson knygą. Šį kartą rašytoja atitrūksta nuo visų tų korumpuotų policininkų, narkotikų baronų, pamišusių sekstantų ir kitų šiuolaikinio gyvenimo siaubų. Knygos „Juoda kaip juodmedis“ centre atsiduria kiek žemiškesni dalykai, o būtent naujasis merginos vaikinas, vaidyba mokyklos spektaklyje ir slaptas, gal kiek pamišęs, merginos gerbėjas.

Knygos veiksmas mus nukels į vieną snieguotą gruodžio dieną. Dieną, kuomet Snieguolė Anderson pabus nuo tamsių rudų plaukų vaikino Sampso lūpų prisilietimo, vaikino griežusio smuiku ir dainavusio modernaus folkloro grupėje. Į jos gyvenimą jis bus atėjęs visai neseniai...

Iš pradžių jai grįžus į mokyklą visi iki vieno norėjo pasišnekėti apie Snieguolę, sužinoti kaip ji Prahoje gelbėjo iš gaisro sekstantus, mėginusius įvykdyti grupinę savižudybę. Kaip ji jautėsi, kai tapo didvyrė? Kaip ji jautėsi, kai išgarsėjo? Kaip ji jautėsi, matydama savo nuotrauką visuose laikraščiuose?

...Klausimams išsekus į jos gyvenimą galiausiai įėjo Sampsas. Jis nuo pat pradžių lankė tą pačią gimnaziją. Vaikščiojo tais pačiais koridoriais, sėdėjo tose pačiose klasėse. Jis prisėsdavo prie Snieguolės valgykloje. Pakalbindavo prieš pamokas, pakeliui iš mokyklos lydėdavo ją iki Centrinio turgaus. Elgėsi su ja taip, lyg visa tai būtų įprasčiausias dalykas pasaulyje. Į Snieguolės gyvenimą jis atėjo nesisiūlydamas ir nesibrukdamas. Pamažu Snieguolė susivokė laukianti susitikimų su šiuo vaikinu. Ją apimdavo šiluma, kai vaikinas atsisėsdavo šalia ir nuoširdžiai pažvelgdavo tiesiai į akis. Pilve pradėdavo purpčioti maži drugeliai, kai Sampsas paliesdavo jai ranką.

Na o viskas baigėsi tuo, kad vardan vaikino ji net pasiryžo suvaidinti šiuolaikinėje Snieguolės interpretacijoje, spektaklyje pavadintame „Juodasis obuolys“. Galiausiai įvykiai pasisuka visiškai netikėta linkme, mat kartą po vieno iš spektaklio repeticijų savo palto kišenėje Snieguolė randa perlenktą A4 formato lapą su keistu tekstu. Jį parašęs asmuo buvo pasivadinęs Šešėliu ir grasino spektaklį pripildyti krauju, jei ji kam nors pasipasakos apie paslaptingus laiškus. Po vieno laiško sekė dar vienas, o tada dar ir dar vienas... Snieguolė iš karto suprato, kad jos tyko kažkoks pamišėlis, ir tas pamišėlis nelinki jai nieko gero. Netrukus dar pasirodo ir buvusi Snieguolės mergina Liepsna, tad pasaulis po truputį ir vėl pradeda griūti.

Na o daugiau kažką pasakoti nebūtina. Manau Jūs patys turite sužinoti kuo baigsis visa ši trilogija. Knyga „Juoda kaip juodmedis“, tai istorija apie merginą, apie jos skaudžią praeitį, apie jos pastangas išsiaiškinti šeimos paslaptis, apie norą gyventi normalų gyvenimą, ar troškimą būti pačiai savo likimo kalve. Jeigu ieškote kažko lengvo, tačiau su šiokiu tokiu niūrumo atspalviu, tada ši knyga yra būtent Jums. Nors ji ir yra skirta jaunimui, tačiau dėl veiksmo gausos ir trumpos apimties visiškai neprailgsta. Na o dėl įtikinamų veikėjų psichologinių portretų ir galybės metaforų ji man pasirodė išvis labai paslaptinga ir be galo intriguojanti. Nepamirškime ir to, kad tam tikru gyvenimo etapu mes visi buvome paaugliais, tad skaityti apie jų nekasdieniškas problemas nėra jau toks prastas sumanymas.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra