Paieška

2018 m. balandžio 3 d.

„Balta kaip sniegas“ ~ Salla Simukka

„Balta kaip sniegas“
(Salla Simukka, 2015 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Karščio migloje skendinti Praha, netikra seserimi prisistačiusi nepažįstama mergina, paslaptinga sekta, mirtinai pavojingi įvykiai ir ilgai nuo visų slėptos paslaptys. Šįkart Snieguolės laukiantis nuotykis neleis atsikvėpti nė valandėlei...

Ji kiaurai permato žmones, bet niekam neleidžia prieiti per arti. Ji visada pietauja viena, bet niekada neatrodo vieniša. Ji tokia kaip visi ir nepanaši į nieką. Vieniša kovotoja, kuriai patinka pačiai rinktis priešininkus. Ji – dėlionės gabalėlis, kuris netinka niekur ir tinka visur.

Ji yra ypatinga visomis prasmėmis. Jos vardas – Snieguolė. Ji yra talentinga ir originali, tačiau taip pat atsiskyrusi ir nepastebima. Ji neprisileidžia nieko šalia ir gyvena tarsi savo paties šešėlis. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia, dieną kuomet Snieguolė išsiruošia atostogoms į Prahą. Juk vingiuoti Prahos skersgatviai ne visada reiškia gerus dalykus... Jau netrukus Snieguolė patenka į baisią religinę sektą, kurios lyderis skelbia ankstyvą mirtį. Juk tik tokiu būdu bus galima išsaugoti savos sielą, tokią pat baltą, kaip ir sniegas. Tačiau Snieguolė žino, kad balta spalva dažniausiai uždažomas purvas, purvas, kurio paprastomis sąlygomis negalima paslėpti. O juk šioje sektoje purvas yra ne ant sienų, o žmonių sielose... Taigi gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo paslaptį...

Skaitau jau antrąją serijos apie Snieguolę Anderson knygą, istoriją, kurios veiksmas vyks praėjus lygiai trims su puse mėnesio nuo pirmosios knygos pabaigos.

Snieguolė čia bus išgyvenusi kulkos drykstelėjimą ir patyrusi lengvus nušalimus nuo ilgo gulėjimo sniege. Praeitoje knygoje aiškindamasi gimnazijos draugės Elisos tėčio verslo reikalus ir jos namų kieme numesto polietileninio maišo su kruvinais banknotais paslaptį, Snieguolė buvo įsivėlusi į kvaišalų platintojų kilpas. Korumpuoto narkotikų kontrolės skyriaus policininko ryšiai ją nuvedė į prabangų nusikalstamo pasaulio barono Baltojo Lokio pokylį, kuriame ir kilo visas sąmyšis, privertęs ją sprukti šalin. Ir nors po visų įvykių Snieguolė nusprendė daugiau jokiu būdu į svetimus reikalus nesikišti, likimas jai buvo numatęs kai ką daugiau.

Dabar ji buvo Prahoje ir čia ketino svečiuotis dar savaitę. Na o viskas prasidėjo nuo to, kad ji panoro atitrūkti nuo kasdienos, tad užsisakė skrydį į miestą, internete susirado tinkamus pigius svečių namus ir susikrovusi kuprinę iškeliavo svetur.

Po kelių dienų praleistų Prahoje, ji čia sutiko merginą, apsirengusių baltais lininiai drabužiais ir sakančią, kad ji yra Snieguolės sesuo, nesantuokinė jos tėvo – Peterio Andersono – dukra. Pasak Lenkos, jos mama užmezgė trumpą ir aistringą romaną. Ji buvo netyčiukė, bet mama supratusi, kad laukiasi, nusprendė ją pasilikti. Vyrui ji nepasakė besilaukianti, o prisipažino tik prabėgus dviem metams. Pasak Lenkos, jos tėvas norėjo su ja susitikti, bet mama neleido. Jis ne vienus metus rašė laiškus, siuntinėjo atvirukus, nuotraukas ir dovanėles, bet ji buvo atkakli. Nenuostabu, kad kažkuriuo momentu jo laiškai išseko, tačiau Lenkos noras pamatyti tėtį – ne.

Ir nors Snieguolei buvo sunku patikėti, kad jos santūrus ir korektiškas tėtis galėjo padaryti kažką panašaus, visgi ji visada žinojo, jautė ir numanė, kad šeimoje kažkas slepiama. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad Snieguolė įsivėlė į dar vieną pavojingą istoriją, šį kartą besisukančią apie vieną sektą ir pamišusį jos lyderį.

Na o daugiau kažką pasakoti neverta. Pasakysiu tik vieną – jeigu ieškote supaprastintos ir glaustos alternatyvos garsiajai Lizbetos Salander serijai, tada ši knyga yra parašyta būtent Jums. Nors ji ir yra skirta jaunimui, visgi skaitosi pakankamai įdomiai net ir peržengus brandos amžių.

Šį kartą rašytoja knygos dėmesio centre pastato vieną iš Prahos sektų ir su tuo susijusias paslaptis. Romano centre atsidurs keli veikėjai, tarp kurių pati Snieguolė, tariama jos sesuo Lenka, žurnalistas Jiržis, buvusi Snieguolės mergina Liepsna, sektos „tėvas“ Adamas, laikraščio vedėja Vera, bei kiti veikėjai.

Romane bus kalbama vienatvės, draugystės, praeities skaudulių, patyčių, tikėjimo temomis, labiausiai visgi susitelkiant ties „savojo aš“ paieškomis. Vieniša čia jausis ne tik pati Snieguolė, bet ir Lenka, mergina, kuri pakliuvo į bendruomenę tik dėl to, kad prarado atramą mirus jos motinai.

Skaitydami knygą mes pamatysime, kaip Snieguolė blaškysis tarp dabarties ir praeities vaiduoklių, tuo pat metu bandydama pagelbėti seseriai Lenkai. Ji ne tik, kad bandys surasti žurnalistą, kuris bendravo su vienu iš sektos narių, bet ir slapstysis nuo nepažįstamo vyro, pasamdyto ją nužudyti.

Pabaigai norisi pasakyti tik vieną – jeigu Jūs esate paauglys ir ieškote kažko lengvai skaitomo, tada šis kūrinys yra būtent Jums. Nors Jūs jį perskaitysite keliais prisėdimais, tačiau laikas, praleistas skaitant nenueis veltui. Bent jau ne taip beprasmiškai, kaip žiūrint paikus serialus internete, žaidžiant žaidimus mobiliajame, ar visą dieną naršant socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook. Aš pats vaikystėje ir paauglystėje labai mažai skaičiau ir dabar išties labai dėl to gailiuosi. Nesekite mano pėdomis ir būtinai pasiimkite šią ar kokią kitą knygą skaitymui.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra