Tai neįprasta knyga Johno Grishamo kūryboje, bet šis rašytojas panašiais netikėtumais savo skaitytojus retsykiais nustebina. Septynių apsakymų rinkinyje papasakotos istorijos – nelyginant trumpi romanai: su ryškiais charakteriais, kulminacijos įtampa ir netikėtomis atomazgomis. Pasakojimus vienija ta pati vietovė, Fordo apygarda, bet kiek juose įvairovės, šiuolaikinio gyvenimo spalvų!
Kupiną nuotykių kraujo donorų trijulės išvyką į didmiestį keičia makabriška kitos trijulės kelionė į myriop nuteisto savo šeimos nario egzekuciją; vienam advokatui likimas tarsi iš dangaus pažeria netikėtus turtus, o kitas priverčiamas atsakyti už kadaise žmonėms padarytas skriaudas teisme; nenuspėjami, viską aukštyn kojomis verčiantys lemties akibrokštai kazino lošimo salėse; pribloškiantis apsukraus slaugytojo, keliaujančio iš vienos senelių prieglaudos į kitą, verslas; elegiška AIDS sergančio vaikino gyvenimo istorija...
Tragikomiška, įspūdinga nuotaikų gama vienu metu kelia ir juoką, ir liūdesį, ir nuostabą.
Kai žinia apie Beilį ištikusį nelaimingą atsitikimą išplito po kaimišką Boks Hilo gyvenvietę, būta keleto versijų, kaip tatai įvyko. Kažkas iš statybos kompanijos paskambino jo motinai ir pranešė, kad jis buvo sužalotas, kai statybos aikštelėje Memfio centre sugriuvo dalis pastolių, kad atliekama operacija, būklė stabili ir tikimasi, jog jis liks gyvas. Tačiau tuo pat metu vienas Beilio bendradarbis, paskambino savo draugužei ir papasakojo šiek tiek kitokią versiją: Beilį pervažiavo buldozeris, dirbęs šalia pastolių, ir jis faktiškai negyvas.
Mažas Beilio motinos plytinis namas greitai tapo judria vieta. Į pavakarę pradėjo rinktis lankytojai: draugai, giminės ir keletas pastorių iš išsibarsčiusių aplinkui Boks Hilą bažnytėlių. Moterys, susirinkusios virtuvėje ir poilsio kambaryje, nenutildamos dalijosi paskalomis, o telefonas be paliovos skambėjo. Vyrai spietėsi lauke ir rūkė cigaretes. Dengtuose induose pasirodė troškiniai ir pyragai. Pats Beilis buvo devyniolikos ir per savo trumpą gyvenimą niekada neturėjo daug draugų ir gerbėjų. Jis buvęs geras vaikinas, teisingai auklėtas, kur kas geresnis žmogus negu pasigailėtinas jo tėvas, kurio niekas nematė jau metų metus.
Netrukus pasirodė ir kostiumuotas tipas, bei paaiškino esąs kažkoks tyrėjas. Jis buvo nukreiptas pas dėdę, Beilio motinos jauniausią brolį, ir privačiame pokalbyje kieme už namo įteikė šiam vizitinę Klantono advokato kortelę.
Tačiau ši istorija visai ne apie bylinėjimąsi su statybų bendrove, ar ilgus teisminius procesus. Ne. O apie trijų vyrų kelionę į ligoninę priduoti kraujo, taip reikalingo išoperuotam Beiliui. Nenoriu atskleisti ką šie trys kraujo donorai patirs savo kelionės metu, bet pasijuokti išties bus iš ko...
„Kraujo vajus“ yra tik pirmasis pasakojimas, komiška ir be galo įdomi istorija, parodanti mums įprastą tokio miestelio kaip Boks Hilas kasdienybę. Na o geriausia yra tai, kad panašių, tačiau tuo pat metu ir labai skirtingų pasakojimų, mes čia atrasime dar šešis.
Džonas Grišemas yra puikus pasakotojas. Jo knygos yra labai realistiškos, be galo įtaigios ir neretai pamokančios. „Fordo apygarda“ yra sėkmingas Džono grįžimas prie savo literatūrinių „šaknų“, į Amerikos pietus, į vietą, kur ir prasidėjo legendinio jo romano „Metas žudyti“ veiksmas, davęs startą sėkmingai autoriaus karjerai. Šį kartą mes esame supažindinami su septyniomis istorijomis, septyniais svaiginančiais pasakojimais, kalbančiais apie eilinius žmones, atsidūrusius už įstatymo ribų. Septyni įspūdingi siužetai, septynios neįtikėtinos pabaigos.
„Fordo apygardos“ gyventojai toli gražu nėra angelai, ir rašytojas jiems nepataikauja. Galbūt, tik dėl to skaitytojas ir yra sudomintas jų ne visai sėkmingais, o kartais ir labai liūdnais likimais. „Fordo apygarda“ yra netipinė autoriaus knyga. Čia mes nerasime begalės įmantrių teisinių frazių, nebus ir nesuprantamo policininkų žargono, o tik rašytojo noras parodyti mums keleto nusidėjusių Fordo apygardos gyventojų bėdas jų pačių akimis. Šioje apygardoje, kaip ir bet kurioje kitoje vietoje įvyksta nelaimingų atsitikimų, yra motinų verkiančių dėl kalinčių vaikų, pasitaiko sukčiaujančių teisininkų, stūkso kazino, ligoninėse nustatomos klaidingos diagnozės, slaugos namuose prastai prižiūrimi senukai, ar sutinkamas vienas kitas homoseksualas.
Septynios savarankiškos istorijos atskleidžia žmogaus elgesį įvairiose gyvenimo situacijose ir pasižymi skvarbiomis psichologinėmis įžvalgomis. Knygos pasakojimo stilius yra lengvas, žaismingas, kupinas humoro ir subtilios ironijos.
Vaizduodamas neužmirštamus personažus, apsakymuose autorius kuria ryškų ir spalvingą Fordo apygardos gyvenimą. Dažnai linksmą, neretai jaudinantį ir visada įdomų. Šis rinkinys ne tik, kad pakels Jums nuotaiką, bus linksmas, vietomis rimtas bei verčiantis susimąstyti, bet ir leis suprasti, kodėl Džonas Grišemas yra toks populiarus ir plačiai vertinamas rašytojas.
Perskaitę šį septynių apsakymų rinkinį Jūs dar ilgai nepamiršite jų veikėjų, o ir pačios Fordo apygardos*, kuri įstrigs Jūsų atmintyje ilgam.
* Fordo apygarda yra autoriaus išgalvota vietovė Amerikos pietuose, Misisipės valstijoje.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą