Žiemos speigą pakeitė alinanti vasaros kaitra, tokia, kokios Švedijoje retai besulauksi. Linšiopingas apsnūdo, gatvės ištuštėjo. Bet netikėtai ramybė buvo sudrumsta. Vieną rytą parko pavėsinėje rasta penkiolikmetė mergina: kūnas nusėtas žaizdomis, pati nuo patirto sukrėtimo ničnieko nepamena...
Inspektorė Malina Fors pradeda tyrimą. Tačiau kriminalinė policija niekaip neįstengia užčiuopti siūlo galo, net neįtaria, kas galėjo nuskriausti mergaitę: vyras, moteris, niekdarių gauja?
Nuojauta kužda, kad nusikaltėlis veikiausiai pats yra patyręs prievartą, todėl tokiu cinišku būdu bando susigrąžinti tyrumą ir nekaltybę. O aukų vis daugėja...
Malinai Fors buvo liūdna. Nuovadoje buvo vasaros štilis, tad nebuvo darbo, galinčio nuvaryti nuo kojų arba prikaustyti dėmesį. Nebuvo rastas joks kūnas, niekas nepranešė apie dingimą, nebuvo jokio vasarinio išprievartavimo, nieko, į ką būtų verta atkreipti dėmesį. Duktė Tuvė su tėvu išvyko atostogoms į Balį, o Linšiopingą dieną naktį supo pragariškas karštis. Miestelis visiškai ištuštėjo, jame liko tik turintys dirbti, neturintys pinigų, ar nesugalvojantys, kur išvykti. Daugelis studentų išsivažinėjo į gimtuosius miestus, gatvės buvo vaiduokliškai tuščios, parduotuvės atidarytos tik dėl to, kad taip turi būti. Oras atsidavė dulkėmis ir dūmais, tačiau ne dėl gaisraviečių, o nuo lėtai be ugnies svylančios žolės...
...ir štai vieną tokią vasariškai karštą dieną baseine besimaudančią policininkę Maliną pasiekia pranešimas iš kolegos policininko, kad Sodininkystės draugijos parke rasta nuoga paauglė. Atvykusi į vietą Malina įsitikina, kad mergina gyva, tačiau išprievartauta.
Netrukus policija gauna pranešimą ir apie dingusią paauglę, kurios pasigedo iš užsienio grįžę tėvai. Malina Fors imasi tyrimo, kuris netrukus virsta virtinę skandalų. Kriminalinė Švedijos policija ima gainiotis vaiduoklį, visiškai nenutuokdamas ko ieško: vyro, moters, ar grupės nusikaltėlių. Psichologai sako: nusikaltėlis pats yra smurto auka, o dabar taip elgdamasis tarsi bando apsivalyti. Tuo metu aukų vis daugėja...
Na turiu prisipažinti, kad su kiekviena nauja Malinos Fors serijos knyga aš vis labiau įsitraukiu į šią kriminalinę seriją. Taip, knygos rašymo stilius neįprastas (jis pateikiamas esamuoju, o ne būtuoju laiku), taip pasakojimas kiek padrikas (čia dažnai šokinėjama tarp dabarties, praeities ir prisiminimų), taip, Malinos minčių voratinklį išpainioti sugebės ne kiekvienas (turbūt, trečdalis knygos yra skirta Malinos apmąstymams), tačiau pasakojimas yra labai tikroviškas ir realus, o nusikaltimų motyvai įtikinami. Nesakau, kad jie pateisinami, tačiau verčia susimąstyti, bei atkreipia dėmesį į psichologijos svarbą žmogaus raidai.
Šio romano pagrindinė tema yra užpuolimas, išprievartavimas ir dingimas, arba kitaip – smurtas prieš vaikus ir paauglius. Policijai knygoje teks klausinėti dingusios merginos vaikiną ir geriausią draugę, tirti kraujo mėginius, tikrinti vietinių prievartautojų alibi, ieškoti mikroskopinių dalelių kilmės, naršyti aukos facebook’ą, bet svarbiausia – bandyti perprasti nusikaltėlio charakterį.
Jei skaitant pirmąją knygą Linšiopingą kaustė stingdanti žiema, tai čia skaitytojas bandys ištverti alinančius karščius. Rašytojas viską pateikia labai įtikinamai, tad nejučia pats pradedi jaustu per kaklą bėgantį prakaitą, sausumą burnoje, ar sudrėkusią nugarą.
Nepaisant to, kad policininkės Malinos Fors personažą sukūrė rašytojas vyras, ji, mano nuomone, gavosi labai įtikinama ir su savo skeletais spintoje. Jei bandyčiau palyginti ją su kokiu kitu literatūriniu vaikėju, tai ji man labiausiai primena Heningo Mankelio Kurtą Valanderį. Jos toks pat komplikuotas charakteris, ji tokia pat niūri, tokia pat daug mąstanti, analizuojanti ir gyvenanti prisiminimais. Kai kas sako, kad ji pavaizduota per daug vyriška, bet, man atrodo, kad moteris policininkė ir turėtų būti truputį vyriška.
Skaitydamas knygą atkreipiau dėmesį į gan liūdną faktą, kad beveik visi grupiniai išprievartavimai šalyje įvykdomi dviejų ar daugiau imigrantų kilmės vaikinų. Nežinau kiek tame tiesos, bet tai nieko gero nežada, ypač dėl imigrantų antplūdžio Europoje per paskutinius kelis metus.
Vienintelis kiek nervinęs knygos aspektas buvo tai tas aukos dvasios pagalbos šauksmas ir apmąstymai pateikti romane pasviruoju šriftu. Tai man labai priminė pirmąją knygą, kur auka pleveno ore tarsi vaiduoklis, stebintis visą policijos tyrimą iš šalies. Nors iš kitos pusės, ei! Rašytojas tarsi leidžia pažvelgti į aukos mintis ir jausmus po mirties, kas yra pakankamai drąsu ir originalu.
Apibendrindamas pasakysiu, kad knyga, mano nuomone, gavosi labai vykusi, tad ateityje būtinai skaitysiu ir kitus Malinos Fors serijos romanus. Tikiuosi, kad leidykla „Nordina“ sėkmingas plėtos savo veiklą ir ateityje. Beje, romaną leidyklos svetainėje galima įsigyti vos už 3,50 €. Kur kitur Jūs dar matėte tokius stebuklus!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą