Paieška

2017 m. balandžio 18 d.

„The Fur Country: Or, Seventy Degrees North Latitude“ ~ Jules Verne

„The Fur Country: Or, Seventy Degrees North Latitude“
(Jules Verne, 2012 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

In 1859 Lt. Jasper Hobson and other members of the Hudson’s Bay Company travel through the Northwest Territories of Canada to Cape Bathurst on the Arctic Ocean on the mission to create a fort at 70 degrees, north of the Arctic Circle. The area they come to is very rich with wildlife and natural resources. Jasper Hobson and his party establish a fort here. At some point, an earthquake occurs, and our heroes eventually realize that they are on an iceberg separated from land...

Jeigu 2016 metais aš visiems gyriausi įveikęs romaną „11/22/63“, tai šių metų mano didžiausiu darbu greičiausiai taps romano „Kailių šalis, arba septyniasdešimt laipsnių šiaurės platumos“ perskaitymas. Jį parašė ne kas kitas, o fantastinių ir nuotykinių romanų autorius Žiulis Vernas, visiems labiausiai žinomas dėl tokių savo kūrinių, kaip „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“, „Paslaptingoji sala“, ar „Kelionė į Žemės centrą“. Ši knyga tapo mano metų knyga ne dėl to, kad aš ją skaičiau užsienio kalba ir jos apimtis siekė 500 puslapių, o dėl to, kad ji yra pilna detalių aprašymų ir faktų, ką skaityti ir suprasti net ir neblogai žinant kalbą buvo be galo sunku.

Jos veiksmas mus nukels į 1859 metus, kai Kanada dar buvo pilna ledo ir sniego, kai Amerikoje ganėsi bizonų bandos, kai baltieji dar karts nuo karto kovodavo su indėnais, o gyvūnų kailiai buvo viena iš mainų prekių.

Čia būrelis medžiotojų, kareivių ir astronomas išsiruošia į šiaurės vakarinę Kanados dalį, norėdami įkurti ten medžiotojų fortą, kuris atvertų žmonėms naujus medžioklės plotus. Tam tikru momentu, jau po tvirtovės įkūrimo, apylinkes sukrečia stiprus žemės drebėjimas. Netrukus knygos veikėjai supranta, kad jų gyvenvietė įkurta ant didelio ledkalnio ir šis dabar atskilęs nuo kranto neša juos pietų kryptimi. Na o kaip įvykiai rutuliosis toliau ir ar veikėjai ras išeitį iš juos užgriuvusios negandos, aš leisiu Jums patiems sužinoti.

Kaip jau supratote, knygos siužetas yra labai paprastas, tačiau šis romanas patraukia skaitytoją ne dėl veiksmo, o dėl faktų gausos. Iš tikrųjų labai gaila, kad neturime šios knygos lietuviškai. Joje mes randame tiek daug informacijos apie to meto medžiotojų darbą ir Arkties regioną, kad net galva svaigsta.
Nudegimas – tai vienintelis žodis, kuris tiksliausiai perteikia tą jausmą, kai jūs prisiliečiate prie šalto metalo. Fiziškai, tai toks pat pojūtis. Kai organizmas patiria staigų karštą prisilietimą, arba kai kūnas taip pat staigiai netenka šilumos, pojūčiai būna visiškai vienodi.

Romanas man priminė kino filmą su Leonardu Dikapriju, kur jis buvo taip pat vienas iš kailių medžiotojų. Taip taip, aš kalbu apie filmą „Hju Glaso Legenda“ (The Revenant). Vienintelis skirtumas tarp šio filmo ir romano „Kailių šalis“ yra ta, kad knygoje indėnai jau yra tapę labiau sąjungininkais, nei priešais.

Skaitydami šį romaną mes kartu su knygos veikėjais pamatysime poliarinius gyvūnus, pabendrausime su indėnais, maitinsimės vietiniu maistu, išgyvensime audrą, susitiksime su eskimais, kirsime medžius fortui, ruošimės maisto atsargas žiemai, gėrėsimės Kanados flora ir fauna, ar net drebėsime dėl savo ateities.

Kodėl mes neturime šio kūrinio lietuvių kalba, atsakyti yra išties labai sunku. Gal daugelį jaunesnių skaitytojų atbaidytų teksto gausa ir dialogų nebūvimas*. O, galbūt, daug kas liktų pakraupę tokiu beprasmiu ištisų gyvūnų bandų naikinimu? Net ir man pripratusiam prie žiaurenybių knygose, buvo išties gaila visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės naikino be gailesčio į kairę ir į dešinę. O, galbūt, lengviau yra perleisti jau laiko patikrintą rašytojo knygą, nei imtis naujo leidimo? Nežinau.
Šaldamas spiritas sutirštėja ir nusileidžia į butelio apačią virsdamas mažais rutuliukais. Kai gyvsidabrio termometro stulpelis užšąla, reiškia, kad temperatūra nukrito žemiau -42° pagal Celsijų.

Vieną ką aš galiu pasakyti, kad knyga yra išties šauni. Vernas rašo taip įtikinamai, kad net žadą atima. Nejučia galvoje pradeda kilti klausymai, kaip rašytojas sugebėjo tai perteikti taip įtikinamai, pats nedalyvavęs nė viename knygoje minimame įvykyje. Šis romanas tai ne šiaip grožinės literatūros kūrinys, tai enciklopedija parašyta visiems paprastiems mirtingiesiems. Jei mėgstate keliauti, mėgstate sniegą ir medžioklę, o dar ir nostalgiją seniems laikams jaučiate, tuomet romanas „Kailių šalis“ yra parašytas kaip tik Jums.

Vienas įdomesnių knygos aspektų yra tas, kad romane mes randame net kelias labai drąsias ir stiprias moteris, kas yra gan neįprasta Verno kūrybai, o ir apskritai prisiminus, kad kūrinys yra parašytas karalienės Viktorijos laikotarpiu, kai moterys buvo vaizduojamos labai silpnos ir daug alpstančios. Na o čia drąsos, ryžto ir sumanumo joms pavydėtų kiekvienas knygos veikėjas vyras.


* Dialogų yra, tačiau labai mažai.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra