Paieška

2017 m. kovo 6 d.

„Testamentas“ ~ John Grisham

„Testamentas“
(John Grisham, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Virdžinijos valstijoje, viename ištaigiame kabinete, turtingas ir pagiežingas seniokas įtūžęs perrašinėja savo testamentą. Jis ketina mirti ir trokšta pamokyti savo vaikus, buvusias žmonas ir pataikūnus, – pamokyti įžiebti įnirtingą teisinę kovą ir pakeisti dešimtis gyvenimų.

Naujajame Trojaus Felano testamente netikėtai įvardijama vienintelė jo vienuolikos milijardų vertės turto paveldėtoja mįslingoji Reičelė Lein, misionierė, gyvenanti Brazilijos džiunglėse.

Įsikiša teisininkai. Natas O’Railis, ką tik išleistas iš alkoholikų reabilitacijos centro, praradęs šlovę vienos juridinės firmos advokatas paskiriamas atlikti paskutinę užduotį – bet kuria kaina surasti Reičelę Lein. Tad kol Felano šeimynykščiai it maitvanagiai suka ratus Vašingtone, Natas braunasi per Brazilijos džiungles ir patenka į pasaulį, kur pinigai nereiškia nieko, kur mirtis nuo tavęs vos per vieną klaidingą žingsnį ir kur toji moteris – medžiojama tiek priešų, tiek draugų – pateikia stulbinamą staigmeną...

„Testamentas“ yra dar vienas rašytojo Džono Grišemo teisinis trileris, pasakojantis apie testamento vykdytojų darbą ir jų klientų užgaidas. Jis buvo išleistas 1999 metais, o lietuvių kalba pasirodė du tūkstančiai šeštaisiais.

Trojus Felanas buvo labai turtingas. Net per daug turtingas. Jam priklausė aukštas stiklinis pastatas ir 97 procentai kompanijos, įsikūrusios jame. Jam priklausė ir žemė pusę mylios aplinkui trimis kryptimis, ir du tūkstančiai žmonių, dirbančių čia, taip pat kiti dvidešimt tūkstančių, čia nedirbančių; jam priklausė dujotiekis po žeme, pristatantis dujas į pastatą iš telkinių Teksase; ir elektrą tiekiančios linijos; jis nuomojo žemės palydovus, nematomus daug mylių aukštai danguje, per kuriuos kadaise šūkaudavo įsakymus savo imperijai, išmėtytai po visą pasaulį. Jo turtas – daugiau nei vienuolika milijardų dolerių. Jam priklausė sidabras Nevadoje ir varis Montanoje, kava Kenijoje ir anglis Angoloje, kaučiukas Malaizijoje ir gamtinės dujos Teksase, žaliavinė nafta Indonezijoje ir plienas Kinijoje. Jo kompanijai priklausė kompanijos, kurios gamino elektrą ir kompiuterius, statė užtvankas ir spausdino knygas minkštais viršeliais, transliavo signalus į jo žemės palydovus. Jis turėjo tris šeimas – tris buvusias žmonas, kurios pagimdė septynis vaikus, iš kurių šeši buvo gyvi ir darė viską, kad jam užduotų širdį.

Ir štai vieną dieną, pavargęs nuo savo nelaimių šaknų – pinigų – jis iššoka iš keturiolikto pastato aukšto suknežindamas savo galvą į cementinį grindinį. Visi galvojo – visa tai dėl auglio, kurį jis turėjo savo galvoje, tačiau per daug dėl to nesijaudino, juk jis jiems paliko visus savo turtus. Visi šeimynykščiai jau pradėjo mintyse leisti jo pinigus, samdė architektus jų naujiems namams, galvojo apie namus Malibu, Aspene ar Palm Byče, pirko naujus automobilius ir firminius drabužius, dengė skolas ir pan. Tačiau tik teismo vykdytojai žinojo, kad velionis pakeitė testamentą palikdamas visą savo palikimą Reičelei Lein, nesantuokinei dukrai gyvenančiai ir dirbančiai misioniere kažkur Brazilijos džiunglėse. Testamentas bus paskelbtas po mėnesio, o iki to Lein turi būti surasta testamento vykdytojų. Paslaptingoji Reičelė tuo metu gyveno trobelėje ar stoginėje, miegojo savadarbėje lovoje, gaminosi maistą ant laužo ir valgė tai, ką pati užsiaugindavo, pagaudavo spąstais ar sumedžiodavo, mokė Biblijos sakmių vaikus, o Evangelijos – suaugusiuosius ir nieko nežino apie pasaulio įvykius, nerimastis bei įtampas, ir tikrai šie jai nė kiek nerūpėjo. Ji buvo labai patenkinta, ją palaikė tikėjimas.

Ją surasti išsiunčiamas Natas 0’Railis buvęs partneris, dirbęs kartu jau dvidešimt trejus metus, šiuo metu uždarytas viename reabilitacijos centre Mėlynosios Keteros kalnuose į vakarus nuo Kolumbijos apygardos. Per pastaruosius dešimt metų jis buvo dažnas reabilitacijos įstaigų klientas, kaskart atsikratydamas alkoholizmo, įveikdamas žalingus įpročius, priartėdamas prie aukštesniosios galybės, gerindamas savo įdegį bei teniso techniką ir pasižadėdamas visiems laikams atsikratyti savo priklausomybių. Ir nors prisiekinėjo daugiau nebegersiąs, į patį dugną nebenugrimsiąs, kaskart nuopuolis būdavo dar sunkesnis. Dabar, keturiasdešimt aštuonerių, jis buvo žlugęs, dusyk išsiskyręs ir vėl apkaltintas pajamų mokesčių vengimu. Jo ateities tikrai nepavadinsi šviesia. Natas buvo tapęs tikru narkomanu. Įstengdavo išsilaikyti mėnesius, netgi metus be alkoholio, bet visados galiausiai ilgam užgerdavo. Chemikalai suniokojo jam protą ir kūną. Jo elgesys tapo gana neįprastas, ir gandai apie tas keistybes šliaužiojo po firmą ir galiausiai išplito per teisininkų paskalų tinklą. Beveik prieš keturis mėnesius jis buvo užsirakinęs vieno motelio numeryje su buteliu romo bei maišeliu tablečių – kolegų akimis, tatai buvęs mėginimas nusižudyti. Ir štai dabar senieji jo kolegos teisininkai pamanė, kad išvykti, jam būtų į naudą...

Taigi, rašytojas Džonas Grišemas pasiūlo išties įdomų siužetą, gan nekasdienišką, tačiau labai įtraukiantį. Jau vien pamatęs šios knygos aprašymą nekantravau kuo greičiau ją perskaityti ir net pradėjau svajoti apie šios knygos ekranizaciją. Juk kas nenorėtų išvysti filmą, kuris prasidėtų viename Virdžinijos valstijos stikliniame dangoraižyje, vėliau jo veiksmas persikeltų į Brazilijos džiunglių gilumą, o galiausiai viskas ir vėl baigtųsi didelio miesto, didelėje teismo salėje. Manau, pasistengus, net ir mini serialą galima būtų susukti. Na o parodyti išties būtų ką...

...visų pirma, tai didelės imperijos magnato savižudybę ir labai netikėtus jo skrodimo rezultatus; tada galima būtų išvysti visiškai prasigėrusį teisininką ir jo kelionę į Brazilijos brūzgynus, o tiksliau Pantanalį, didžiausius pasaulio pelkmiškius: mes pamatytume visą tą laukinę gamtą, aligatorius, anakondas, spiečių vabzdžių, piranijas, karštį ir pan.; tada mūsų lauktų šeimynykščių nerimas dėl testamento ir bandymas sužinoti jo turinį, po ko sektų Nato 0’Railio bandymas atsilaikyti alkoholio kerams ir kelionė upe džiunglių vidury, o galiausiai viskas baigtųsi labai netikėtai.

Na, bet jei visgi filmai Jums ne prie širdies, arba Jūs pasikliaujate labiau savo vaizduote, tuomet ši istorija laukia Jūsų jau dabar. Joje veikėjų yra gan daug, tačiau kiekvienas iš jų yra labai svarbus, tad bent vieną išmetus iš knygos, istorija sugriūtų visai kaip kortų namelis. Tai bus Trojus Felanas, Džošas Stafordas, Reičelei Lein, Natas 0’Railis, Trojus Felanas Jaunesnysis (Ti Džėjus), Reksas, Libigeilė, Merė Ros, Džina ir Remblas Felanai, o kur dar buvusios Trojaus žmonos (Lilijana, Dženė, Taira), jų advokatai ir kiti veikėjai.

Pasakojimas, mano nuomone, gavosi labai įtaigus, konkretus, greitas, be nereikalingos informacijos, „perlenkto“ siužeto, ar didelio dramatizmo. Jame mes rasime visko po truputį: nesudėtingą istoriją, įdomius veikėjus, daug teisinės informacijos ir net kelis krikščioniškus principus, kaip tai, kad alkoholis yra blogai, ar kad pinigai yra visų nelaimių šaltinis. Romane kalbama godumo, asketiško gyvenimo, sąžiningumo temomis, rašytojas atkreipia dėmesį į tokį dalyką, kaip žmogaus valia, ir kokia ji yra svarbi mūsų kasdienybėje. Nato kelionė į Brazilijos džiungles, tai kelionė į save, kuri padės kiekvienam skaitytojui permastyti savo vertybes, pažvelgti į save iš šalies ir priimti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.

Brazilijos Pantanalio srities aprašymai man pasirodė labai įtikinami, ne veltui pats Grišemas ten lankėsi net porą sykių, tad sugebėjo visą tą neapsakomo gamtos grožio kraštą ir labai žavingą vietą, kurią verta aplankyti kiekvienam mėgstančiam keliauti, pavaizduoti labai tikroviškai. Apie teismo salę, teisėjų darbą ir žmogaus psichinės sveikatos įvertinimo procedūros etapus aš išvis tyliu, juk čia rašytojas buvo taip sakant „savo vandenyse“, tad šios pasakojimo vietos abejonių nekėlė.

Vienas įsimintinesnių romano epizodų pasakoja apie tai, kaip 0’Railis skrisdamas lėktuvu pakliūna į audrą ir yra priverstas tūpti vienoje iš Pantanalio fazendų – stambių ūkių. Vėliau jam netgi tenka pajodinėti arkliu ir net persikelti per upę pilną aligatorių.

Iš tikrųjų, visad įtariai žiūriu į rašytojus, kurie sugeba išleisti vos ne po knygą kasmet, tačiau bent jau šis autoriaus kūrinys, man pasirodė net labai vykęs. Visiems mėgstantiems teisnius trilerius ir istorijas su moralu, patarčiau nedvejoti ir drąsiai imti skaityti. Na o tada, žinoma, pasidalinti savo nuomone komentaruose.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra