Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti.
Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.
Automobilių nuvarymui jis buvo netinkamas. Kartą tą bandė, bet įkliuvo policijai nes vairavo, jų pačių žodžiais, „įtartinai“. Netiko jis ir apiplėšimams. Anuomet pašte dirbančiam senukui atkišo į jį nukreiptą pistoletą, šiam pakriko nervai, o jis visai nenorėjo būti kankinamas sąžinės, jei šis būtų numiręs. Negalėjo jis dirbti ir su narkotikais. Visų pirma, jis buvo per daug silpnas ir jautrus, tad netrukus pats būtų pradėjęs vartoti, o be to skaičiuoti jis irgi nemokėjo. Galiausiai prostitucija. Bet ir čia jis buvo netinkamas, mat greitai įsimylėdavo. Apibendrinant galima buvo pasakyti taip: jis nemokėjo važiuoti lėtai, buvo minkštas, kaip sviestas, per greit įsimylėdavo, pamesdavo galvą, jei jį koneveikdavo, o matematika jam sekėsi blogai. Taigi jis tapo – baudėju. Bet blogiausia dar lauks priešaky, nes jis gaus užduotį pašalinti savo boso žmoną. Jūs sakysit, kas čia tokio, pykšt-pakšt ir viskas. Bet nužudydamas boso žmoną jis taptų už jį viršesnis, slėptų gilią jo paslaptį ir net galėtų jį šantažuoti. Na o tai reiškė dideles problemas, ko jis visai nenorėjo. Deja, rinktis nebuvo iš ko, tad jis sutiko. Jis – Ulavas Johansenas, samdomas žudikas, žudantis greitai ir švariai.
Kelias dienas pasekęs boso žmoną, jis ne tik įsitikina, kad ji elgiasi kitaip būdama viena be vyro, bet dar ir pradėjo ją užjausti, kuomet pamatė, kaip su ja elgiasi jos meilužis. Dar blogiau buvo tai, kad jis pradėjo jai kažką jausti, tad apie kenkimą negalėjo būti nė kalbos. Netrukus vietoje boso žmonos jis nužudo jos meilužį, taip užsitraukdamas boso nemalonę. Tačiau Ulavas nebuvo iš tų, kurie greitai pasiduoda ir neranda išeities iš jį užklupusių negandų...
Taigi, rašytojas Jo Nesbė ir leidykla „Baltos lankos“, dovanoja mums dar vieną jaudinantį rašytojo trilerį, papasakotą samdomo žudiko su širdimi akimis. Romanas arba tiksliau apsakymas yra labai trumpas, ne toks kompleksiškas ir daugiasluoksnis, su gan paprastu siužetu, tačiau nuostabia ironija. Visi pamėgę Hario Hūlės serijos knygas galės kiek atsipūsti ir paragauti kažko labai lengvo, visai kaip liesas jogurtas be laktozės.
Knygos veikėjas Ulavas bus jaunas disleksikas, dažniausiai sugadinantis viską prie ko prisiliečia, tačiau geras, kuomet reikėdavo kažką „pataisyti“. Čia gi aš turiu omeny žudymą. Jis gyveno vienas, vieno kambario bute, dažnai valgydavo picą, o jo vaikystė buvo gan sunki mat turėjo girtuoklę motiną ir mušantį tėvą. Ir nors knyga yra tik 168 puslapių ilgio, Ulavo paveikslas toks detalus, kad net stebina, kaip tai buvo įmanoma padaryti. Kiti veikėjai ne ką mažiau ryškūs ir įdomūs: mafijozas Žvejys, mėgstantis rajos kukulius, apsukrusis Danielius Hofmanas, romantiškoji Korina Hofman, kurčnebylė Marija Mirjel ir kt.
Romane veikėjui teks ieškoti būdų pašalinti savo bosą pirmiau nei jis tai padarė su juo, tartis su kitu mafijos vadeiva, vaduotis nuo vaikystės košmarų ir net gultis į karstą. Knygoje mes rasime daug mirčių, meilės istoriją (tiksliau dvi), šiek tiek veikėjų psichologijos, kelias bjaurias scenas, kelis didelius sutapimus ir nieko per daug rimto ir pamokančio. Knygoje yra vos keli veikėjai, neišplėstas ir greitas siužetas, bei sistemingai didėjanti įtampa, kuri privers Jus apgirsti su kiekvienu perskaitytu skyreliu. Ko dar galima norėti?
Pasakysiu labai trumpai, taip trumpai, beveik kaip šios knygos apimtis. Jei Jūs ieškote kažko labai prasmingo ir pamokančio, kalbančio apie gyvenimo prasmę ir kur jos ieškoti, tai šis trileris tikrai ne Jums. Tačiau jei Jūs norite paprasčiausiai gerai atsipūsti, neapkraudami galvos giliais veikėjų portretais ir painia istorija, o dar ir humoro jausmą turite, būtinai rinkitės „Kraujas ant sniego“.
Kiek teko skaityti internete, apsakymą norima adaptuoti kinui, o jame, galbūt, pagrindinį vaidmenį atliks Leonardas Dikaprio. Kiek tame tiesos, kol kas neaišku, turbūt, teks paprasčiausiai palaukti ir pažiūrėti.
Knyga yra gan nebloga, gal labiau skirta Nesbė gerbėjams, tačiau lyginant su „Galvų medžiotojais“ daug silpnesnė. Galėjo leidykla visas trumpas Jo Nesbė knygas sukišti į vieną storesnę knygą, išleistą didesniu tiražu. Dabar gi ne Nesbė gerbėjai jos tikrai nepirks.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą