“The Other Side of Midnight” is Sidney Sheldon at his best. This page-turner is full of tortured romantic entanglements, reverses of fortune, thrilling suspense, and ultimate justice. In Paris, Washington, and a fabulous villa in Greece, an innocent American becomes a bewildered, horror-stricken pawn in a game of vengeance and betrayal. She is Catherine Douglas, a woman caught in a web of four lives intertwined by passion as her handsome husband pursues an incredibly beautiful film star... and as Constantin Demeris, a legendary Greek tycoon, tightens the strands that control them all.
„The Other Side of Midnight“ arba „Kita vidurnakčio pusė“ yra dar vienas feministinis rašytojo Sidnio Šeldono kūrinys, pasakojantis apie dviejų moterų likimus. Apie jų svajones ir džiaugsmus, vargus ir rūpesčius.
Šį kartą tai bus Ketrina Aleksander. Susipynusių juodų plaukų, kurių buvo neįmanoma iššukuoti, rimtų pilkų akių, plačios burnos, šiek tiek riestos nosies, baltos odos ir įdomaus veido mergina. Jos tėvas buvo tikras svajotojas, neužsibūnantis viename darbe ilgam, dėl ko jų šeimai net kelis kartus teko persikelti gyventi kitur. Jos motina mirė jai dar būnant jaunai, taip jos ir neišmokiusi suprasti grožį, bei seksualumą. Mergina koledže pasižymės taikliais ir juokingais pastebėjimais, tačiau dėl jos uždarumo ir nenoro miegoti su kiekvienu pasitaikiusiu bendraklasiu, taps kitų merginų atstumtąja ir net užsitarnaus lesbietės vardą...
Ši istorija prasidės Čikagoje. Kiekvienas didelis miestas turi tik jam būdingą veidą. Tai suteikia jam savitumo ir daro jį unikaliu. Dvidešimtųjų Čikaga priminė neramų ir energingą milžiną, netašytą ir šiurkštų, viena koja likusį tame negailestingame laike, kuomet jame šeimininkavo jį įkūrę magnatai Viljamas Ogdenas, Džonas Ventvortas, Sairusas Makkornikas ir Džordžas Pulmanas. Čia taip pat karaliavo Filipas Armoras, Gustavas Sviftas ir Maršalas Filsdas. Čia plėšė tokie šaltakraujai gangsteriai, kaip Haimis Veisas ir „žmogus su randu“ Al Kaponė.
Skaitydami romaną, mes pamatysime kaip Ketrina kovos su jaunatviniais spuogais, lankys mokyklą, kęs tėvo girtuoklystes, išgyvens motinos mirtį, pirmą kartą suguls su vyru, iškeliaus į Vašingtoną, norėdama padėti šaliai kare su priešu, ar įsimylės savo viršininką.
Kita istorija suksis apie Noelę Peidž, dieviškų veido bruožų, gražių šviesių plaukų, auksinės odos spalvos, melodingo balso merginą. Dar būdama maža ji nuolatos klausysis tėvo pasakų apie jos didelius turtus, augs girdėdama jo istorijas apie jos karališką kraują, apie visus pastatus ir laivus kurie kažkada priklausys jai, jo princesei. Kaip paaiškėja vėliau, tėvas tebuvo paprasčiausias prekeivis žuvimi. Vis dėlto šie pasakojimai nebus beverčiai, mat jie suteiks merginai pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Kai Noelė taps pilnametė, jos tėvas įdarbins ją pas butiko savininką Augustą Lanšorą. Deja, Noelė džiugiai pradėjusi naują darbą, netrukus lieka siaubingai pasibaisėjusi, mat į įdarbinimo sandorį įėjo ir jos permiegojimas su savininku Lanšoru. Atlikusi savo pareigą ir apgaule gavusi iš pardavėjo pinigų, ji netrukus išsiruošia į Paryžių, kur sutinka ir susižadi su amerikiečiu pilotu Lariu Duglasu...
Ši istorija ras pradžią Marselyje, Paryžiuje. Iš pirmo žvilgsnio Marselis atrodo žiauri vieta, pilna primityvaus smurto, būdingo bet kokiam uostamiesčiui, pilnam jūreivių pilnomis kišenėmis, bei žmonių, žinančių kaip tas kišenes ištuštinti. Tačiau palyginti su kitais Prancūzais, jiems buvo būdingas solidarumas, gimęs bendroje kovoje už išlikimą. Kadangi miesto gyvybinė jėga buvo jūra, o Marselio žvejai įeina į bendrąją žvejybos šeimą, jie išmoko padėti vieni kitiems audringu ir ramiu oru, nesėkmės ir sėkmės akimirkomis.
Skaitydami šią istoriją mes pamatysime merginos darbą drabužių parduotuvėje, stebėsime jos pirmą seksualinę patirtį, seksime paskui merginą į Paryžių, džiaugsimės jos pirmąja meile, piktinsimės trumpomis sužadėtuvėmis ir liksime stipriai nustebinti jos nepaprastais aktoriniais gebėjimais.
Vienas įdomesnių knygos akcentų yra tas, kas romano veiksmas vyks, iki, per ir po Antrojo pasaulinio karo, tad karo ir grėsmės tema, nuolat tvyros ore. Vienas įdomesnių dalykų yra tas, kad abi knygos herojės yra iš skirtingų žemynų, Amerikos ir Europos, tad tai leis mums pažvelgti į karą amerikiečių ir prancūzų akimis. Knygos veiksmas apims laikotarpį nuo 1919 iki 1947 metų.
Romane bus pasakojama ir apie kitą karą. Apie seną karą tarp vyrų ir moterų, apie didįjį lyčių karą, karą kuriame meilė ir pyktis, ištikimybė ir išdavystė, pagarba ir panieka, yra tik dvi medalio pusės. Tokiame kare nėra laimėtojų, yra tik pralaimėtojai. Čia moterys ieškos atsakymų į vyrų meilės kalbą, spręs ar joms verta gimdyti mylimųjų vaikus, ieškos būdų papirkti kitus savo kūnu, kurs keršto planus ir net tiesiogine to žodžio prasme ves juos iš proto. Tuo metu vyrai galvos ar jų mylimosios yra jų vertos ir jiems ištikimos, kokia yra visa ko kaina, kaip įtikinti moterį, jog ji yra jam vienintelė, bei kaip gauti kuo daugiau naudos įdedant kuo mažiau pastangų.
Romanas, mano nuomone, gavosi labai „gyvas“, pilnas šarmo ir charizmos. Pasiėmiau jį skaityti užsienio kalba tik dėl to, kad vienintelė mano dar neskaityta Sidnio Šeldono knyga „Vidurnakčio prisiminimai“ yra šios knygos pratęsimas. Kodėl leidykla neišleido pirmosios dalies, nežinau. Na o skaityti knygą lietuvių kalba, pirmiau neišgirdus istorijos priešistorės, nenorėjau. Romane daug kalbama apie meilę, geismą, išdavystę, kerštą, neapykantą, pavydą ir teisingumą. Rašytojas nebando primesti savo vertybių, jis parodo gyvenimą tokį koks jis yra: nenuspėjamą, pilną pakilimų ir nuosmukių. Jei ir Jūs vertinate tikroviškus ir emocionalius pasakojimus, būtinai perskaitykite šį puikaus pasakoto Sidnio Šeldono kūrinį.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą