Gotlando saloje žiema. Dingsta keturiolikmetė Fanė – vieniša paauglė, neturinti draugų ir laisvalaikį leidžianti vietinėse arklidėse su žirgais. Ar mergaitės dingimas gali būti susijęs su neseniai Gotlando centre įvykdyta žmogžudyste? Prasigėręs fotografas Henris aptiktas permirkęs krauju su didžiule skyle galvoje iškart po to, kai žirgų lenktynėse laimėjo apvalią sumą. Inspektorius Knutas ir jo komanda linkę manyti, kad vyras nužudytas dėl pinigų. Tirti nusikaltimą padeda jau kartą su Knutu dirbęs Švedijos televizijos žurnalistas Johanas Bergas, kurį į salą atvedė ne tik žurnalistinis smalsumas, bet ir meilė...
Galiausiai rastas samanomis ir šakomis apdengtas Fanės lavonas užmena dar daugiau mįslių. Nors įkalčiai veda kita linkme, inspektorius Knutas linkęs pasitikėti savo nuojauta, kuri jam kužda, jog du nusikaltimai slepia tik vieną tiesą...
Į Gotlandą atsliūkino murzinai pilkas pavasaris, vargiai kam be patinkantis. Saulė šį mėnesį išlįsdavo tik po septynių, o nusileisdavo dar prieš penktą. Dienos ėjo vis trumpyn ir tamsyn iki pat Kalėdų. Vos iškišus nosį laukan, daugelis žmonių skubėjo kuo greičiau grįžti vidun. Nuo vėjo ir lietaus susigūžę praeiviai skubėjo nė nežvilgtelėdami vieni į kitus. Dar nenukritę ąžuolų lapai be paliovos judėjo jautriai reaguodami į menkiausią vėjo gūsį, o sustirusios pilkos Gotlando avys stovėjo susimetusios į krūvą.
Štai tokią rudens dieną daugiabučio namo rūsyje randamas savo kraujyje permirkęs Henris Dolstriomas, pravarde „blykstė“, buvęs Gotlands Tidningar laikraščio fotografas, dabar tapęs alkoholiku, kuris tapo absoliučiu prioritetu užtikrintai suėdęs Henrio darbą, šeimos gyvenimą ir laisvalaikį. Jis buvo gimęs 1943 metais, tačiau dabar tysojo ant pilvo, veidu į žemę, o jo suknežintame pakaušyje žiojėjo atvira kumščio dydžio žaizda. Kraujas buvo išsitaškęs ant sienų ir net ant lubų, o į šalis išskėstos rankos buvo padengtos mažomis rudomis pūslelėmis. Henris neseniai ristūnų lenktynėse laimėjo apvalią sumą, kas, galbūt, ir galėjo tapti jo mirties priežastimi, tačiau tą dar teks išsiaiškinti.
Tyrimo iškart imasi už Visbį juosiančios sienos gyvenantis Andersas Knutas ir jo vadovaujami tyrėjai, tokie kaip Karina Jakobson, trisdešimt septynerių, smulkutė, tamsiais plaukais ir rudomis akimis moteris, Tomas Vitbergas, sportiškos išvaizdos vyrukas, tankiais šviesiais plaukais, kuris labiau panėšėjo į banglentininką negu į policijos pareigūną, Larsas Norbis, aukštas, tamsiaplaukis ir iki nuobodybės kruopštus vyras, Erikas Sūlmanas, Birgeris Smitenbergas ir kiti tyrėjai.
Jie ne tik kad surinks visus įkalčius nužudymo vietoje, bet ir klausinės kaimynus, kalbins mirusiojo draugus, praneš apie buvusio vyro mirtį žmonai, tirs buto durų užraktą, ieškos įtariamųjų, ves apklausas, ieškos motyvo, nusikaltimo įnagio ir pan.
Kiek vėliau, žvarbią rudens dieną dingsta keturiolikmetė Fanė Janson – tamsių rudų akių, tamsios odos mergina, kurios motina buvo švedė, o tėvas kilęs iš Vest Indijos. Ji buvo mulatė be tipiškų afrikietiškų bruožų požymių, maža nosimi ir siauromis lūpomis. Jos juodi it varno plunksnos plaukai siekė juosmenį. Klasėje be jos buvo tik du tamsiaodžiai vaikai – dvyniai, kurie turėjo vienas kitą, tad ji jautėsi vieniša. Fanė troško turėti draugų, turėti geriausią draugę, žmogų, kuriam galėtų atsiverti, papasakoti savo rūpesčius. Mokykloje į ją niekas nekreipė dėmesio, ten, kaip ir namie, ji visuomet būdavo viena. Ji dirbo arklidėse, kuriose buvo laikomi žirgai kurių pagalba Henris laimėjo varžybas, bet ar tai tik sutapimas, mūsų tyrėjams dar teks ištirti.
Taigi, kaip jau supratote aš Jums bandau pristatyti dar vieną Mari Jungstedt romaną, kuris yra vienas iš rašytojos detektyvų, vykstančių jau minėtoje Švedijos saloje Gotlande. Turiu pasakyti, kad nepaisant to, kad tai tik antroji serijos knyga, ji dvelkia profesionalizmu ir dideliu darbu įdėtu rašant šį kūrinį. Rašytoja, mano nuomone, moka laviruoti skaitytojo jausmais, moka kurti intrigą, moka kurti atmosferą, o sklandus ir nesudėtingas pasakojimas yra tik vienas iš daugelio Jungstedt knygų privalumų. Mari rašo įtikinamai, savo knygose ji atkreipia dėmesį į aktualias šių dienų problemas, tokias, kaip alkoholizmas, benamystė, anoreksija, pedofilija, seksualinis išnaudojimas, nelegalus darbas ar rasinis išskirtinumas, kas daro jos knygas ne tik tikroviškas, bet ir aktualias.
Nepaisant to, kad šio romano veiksmas vyksta rudenį, kai iki žiemos jau visai visai ne be toli, knygos atmosfera nėra niūri, tad visiems pavargusiems nuo depresuojančių pagrindinių knygos veikėjų, šis kūrinys bus tarsi išsivadavimas. Taip pat norėtųsi pagirti rašytoją už puikų gebėjimą įsijausti į vyro kailį, juk visgi du pagrindiniai knygos veikėjai yra vyrai. Jie gavosi labai vyriški, tačiau tuo pat metu jautrūs, bei gebantys įsijausti į kitų skausmą ir mintis.
Nors knygos kaina neatitinka jos apimties, visgi, manau, kad Gotlando nusikaltimų serijos knygos vis tiek ras savo skaitytoją. Tai bus per daug neišlepęs, pozityvumą ir asmeniniais gyvenimo epizodais atskiestą pasakojimą mėgstantis skaitytojas, netaupantis pinigų, tačiau taupantis savo laisvalaikį skaitytojas, juk knyga yra tik 334 puslapių storio. Jei jūs priskiriate save šiai kategorijai, o dar ir detektyvų fanas esate, tuomet knyga „Nutylėtas“ Jūsų laukia knygynuose jau dabar. Aš perskaičiau ir man patiko.
Kalbant apie pokyčius veikėjų gyvenimuose, tai po brangiai kainavusios policijos būstinės rekonstrukcijos Kriminalinių tyrimų skyriui atiteko nauji kabinetai, įskaitant ir paprastą, skandinaviško stiliaus pilkai baltą pasitarimų kambarį. Ema Vinarvė pastaruosius šešis mėnesius apgaudinėjo savo vyrą su vienu žurnalistu, o Johanas Bergas tuo metu svajojo apie persikraustymą į Gotlandą ir darbą vietiniame laikraštyje ar radijo stotyje. Kaip jau supratote, knygoje be nusikaltimų tyrimo vyksta ir daug ko kito, kas buvo taip pat vienas iš šios serijos knygų pliusų pavergusių mano širdį. Lauksiu naujų serijos romanų, nors pirmiau visgi norėčiau išvysti daugiau Lars Kepler, Lizos Marklund ir Jussi Adler-Olsen vertimų.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą