Maiklas Brokas išrašinėja klientams sąskaitas už darbo valandas, kala pinigus, atkakliai skinasi kelią į „Drake & Sweeney“ – didžiulės juridinės firmos Vašingtone – viršūnę. Maiklui liko tik žingsnis, kad taptų firmos partneriu, jis turi viską. Ir staiga nebelieka nieko.
Kažkoks benamis prabangiose firmos patalpose paima įkaitais devynis jos teisininkus.
Kai drama baigiasi, Mailkas palieka stambią firmą ir išeina dirbti į gatvę, kur kadaise gyveno jo užpuolikas ir kur visuomenės atstumtiesiems nuolat reikia advokato, ginančio jų teises.
Bet Maiklas nepajėgia atsiplėšti nuo paslapties, išplaukusios į paviršių iš jo firmos gelmių, nuo įslaptintos bylos, kuri dabar Maiklo rankose, ir nuo sąmokslo, jau kainavusio žmonėms gyvybes. Buvę Maiklo partneriai tampa aršiausiais priešais. Mat jų akimis Maiklas – pavojingiausias žmogus gatvėse...
Daugelis iš mūsų per savo gyvenimą esame patyrę įvykių, pakeitusių mūsų gyvenimą. Tai galėjo būti automobilio katastrofa, artimo netektis, skyrybos, pašlijusi sveikata, išgyventa sunki liga ar kažkas kita. Tokiais momentais, susidūrus su mirtimi ar didelėmis problemomis, mums norisi išsikalbėti, norisi, kad kas nors paglostytų, pasakytų, jog esi reikalingas. Kadangi pats esu pergyvenęs tokį įvykį, po kurio iš naujo atradau skaitymą, ėmiau labiau branginti gyvenimą ir laiką praleistą su artimaisiais, žinau ką tai reiškia.
Vieną iš tokių momentų teko iškęsti ir Maiklui Brokui, trisdešimt dviejų metų „Drake and Sweeney“ teisinės firmos advokatui, kuomet jį ir kitus šešto aukšto teisininkus įkaitais paima pagyvenęs juodaodis vyras, perpus žila barzda ir plaukais, daugelį metų nemačiusiais nei muilo, nei žirklių. Kaip paaiškėja vėliau, tai buvo Devonas Hardis, keturiasdešimt penkerių Vietnamo karo veteranas, atėjęs atkeršyti firmai atėmusiai iš jo būstą, kuriame jis glaudėsi naktinis kaip benamis. Deja, grasintojas greitai nušaunamas policininkų, net neįsigilinusių į jo norus ir problemas.
Jau kitą dieną visas aukštas kvepėjo šviežiais dažais, o kabineto baldai ir skylės sienose buvo užlopytos. Tačiau žaizdos Maiklo galvoje liko neužgijusios. Jis iš karto ima aiškintis kas toks buvo tas benamis vargšas pasikėsinęs į jo ir kitų firmos darbuotojų gyvybes ir net pradeda lankytis benamių prieglaudose, kuriose šie maitinami sušelptu maistu.
Ilgos ir sunkios bylos, stori segtuvai, kuriems sukrauti buvo reikalingos didelės dėžės, pradėjo jam kelti baimę. Kolegų palaikantys žodžiai ir paplekšnojimai per petį pradėjo jį erzinti. Maistas nebeteikė malonumo, o jo kabinetas: senas raudonmedžio rašomasis stalas, persiškas kilimas, brangia tamsiai raudona oda apmuštos kėdės, moderniausia technologija, kėlė jam klausimus – ar mes nesivaikome vien pinigų? Kodėl taip sunkiai dirbame?
Jis jautėsi pasimetęs, jautėsi lyg žmogus svyruojantis ant uolos krašto. Jis dirbo po penkiolika valandų per dieną, šešias dienas per savaitę. Devyniasdešimt valandų per savaitę jis praleisdavo kontoroje, žmoną matydavo tik sekmadieniais ir vardan ko?
Apsilankęs advokato dirbusio su benamiais biure jis pamato, kad tai šilti, užjaučiantys žmonės, sunkiai dirbantys, kad galėtų padėti daugybei bevardžių klientų, kurių niekas neišklauso, niekam jie nerūpi. Jis pradeda galvoti apie darbą su žmonėmis nuolat kenčiančiais nepriteklių, nes jo senais darbas nebeteikė jam malonumo. Juk jei jis išeitų iš savo darbo „Drake and Sweeney“ firmoje, ji ir toliau išdidžiai gyvuotų, turtingų korporacijų klientai su savosiomis problemomis bus perduoti pulkams kitų jaunų teisininkų. Firmai jo išėjimas tebus menkas kelio nelygumas ir liks beveik nepastebėtas, tad nors ir dvejodamas, jis pasiryžta pasikeisti...
Iškart pasakysiu, kad kai kam ši knyga bus tik eilinė teisinė istorija, parašyta garsaus rašytojo, o kai kas joje atras kažką daugiau. Tai istorija, kuri leis permąstyti mūsų vertybes, pažvelgti į tai, kokie mes esame ir kur link judame.
Tai ne istorija apie Jeilį baigusį teisininką. Ne. Tai kiekvieno iš mūsų istorija, mat knygos veikėjas Maiklas yra tarsi mūsų pačių atspindys veidrodyje, leisiantis pažvelgti į tai, kad galima gyventi ir kitais, nesivaikant turtų. Mums nebūtina skubėti į darbą mūsų naujais automobiliais, rėkti ant kelyje pasitaikančių kliūčių, pirkti prabangius baldus, išmesti dešimtis eurų maistui restoranuose, ar piktintis ir juoktis iš kvailių, sekmadienį skubančių į bažnyčią išpažinti savo nuodėmes. Tai knyga apie savęs atradimą, apie veiklą kurią mums patinka daryti ir apie gyvenimą tokį, kokį mes galime patys sau susikurti, o ne kurį mums primeta visuomenė.
Jei ir Jūs esate nepatenkintas savo gyvenimu, jei esate nusivylęs, pasimetęs, įskaudintas, o gal net ir supykęs, ši knyga Jums leis pažvelgti į savo problemų sprendimą kiek kitokiu kampu, o svarbiausia įvertinti tai, ką jau turite. Džonas Grišemas yra puikus pasakotojas, sugebantis net ir teisiniame trileryje patalpinti kažką pamokančio ir aktualaus. Jeigu mėgstate knygas su moralu, pasakojimus su potekste, tuomet kūrinys „Gatvės advokatas“ jau dabar laukia Jūsų bet kokiame knygyne ir bibliotekoje.
Man labai patiko ši knyga, nes ji eilinį kartą man priminė, dėl ko aš gyvenu ir ką turiu branginti. Tačiau joje mes taip pat galime rasti ir šiokią tokią paslaptį, šiek tiek sąmokslo, įtampos ir net sėlinimo, bandant slapta nukopijuoti svarbius dokumentus. Tiesiog genialiai parašytas kūrinys, jei kas paklaustų mano nuomonės.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą