Bond is back in this electrifying new novel of intrigue and suspense. A masterful continuation of the James Bond legacy, Devil May Care picks up right where Ian Fleming left off – at the height of the Cold War, with a story of almost unbearable tension. An Algerian drug runner is brutally executed on the desolate outskirts of Paris and Bond is assigned a new task; to shadow the mysterious Dr. Julius Gorner, a power-crazed pharmaceutical magnate. Gorner has lately taken a disquieting interest in opiate derivatives, both legal and illegal. After finding a willing accomplice in the shape of a glamorous Parisian named Scarlett Papava, Bond must stop a chain of events that could lead to global catastrophe. Charged with adrenaline, deception, and Bond’s signature wit, Faulks brings us this exhilarating new chapter in the life of the world’s most iconic spy.
„Devil May Care“ arba lietuviškai „Velnias nemėgsta laukti“, yra anglų rašytojo Sebastiano Folkso (Sebastian Faulks) romanas, pasakojantis apie agento 007, Džeimso Bondo, nuotykius. Kūrinys pasirodė 2008-aisiais metais, švenčiant šimtąsias Jano Flemingo gimimo metines. Knygos veiksmas vyksta šešiasdešimtaisiais, pusantrų metų po Flemingo romano „Vyras su auksiniu pistoletu“ įvykių. Atmetus visas romanizacijas (kuomet knygos buvo parašytos pagal kino filmus), romanas „Velnias nemėgsta laukti“ yra oficialiai laikomas trisdešimt šeštąja serijos knyga.
Joje pasakojama apie nuovargio ir liūdnų minčių kamuojamą Džeimsą Bondą, kuris išsiųstas viršininko M, jau tris mėnesius mėgaujasi atostogomis Europoje, reguliariai sportuodamas, plaukiodamas, bėgiodamas, degindamasis saulėje ar lošdamas kazino. Atostogų metu Bondas visiškai atsisako alkoholio, moterų ir netgi veiksmo po dešimtos valandos vakaro. Turbūt, niekas nepatikėtų jei pasakyčiau, kad Džeimsas Bondas nepasiduoda gražios moters vilionėms, o taurę alkoholio pakeičia stikline pomidorų sulčių! Ir visgi tai tiesa. Gal dėl to kalta jo žmonos mirtis, o, galbūt, tokie blogiukai kaip Ernstas Blofeldas, Le Šifras ar Hugo Draksas, kurie galutinai palaužė agento psichinę būklę, palikdami Bondui tik vienintelę išeitį... ne ne nemesti tarnybą, tačiau aktyvų operatyvinį darbą pakeisti darbu su dokumentais. Atostogų metu Bondas sutinka dvi įtartinas asmenybes: du vyrus, vienas kurių slėpė kairę savo ranką pirštinėje, bei susipažįsta su moterimi vardu Larisa Rosi – išraiškingos burnos, medaus atspalvio odos mergina, kurios akys spindėjo nepaklusnumu ir laisvės troškimu. Galiausiai įvykiai pakrypsta taip, kad agento 007 atostogas nutraukia paties M skambutis, kuris skiria Džeimsui Bondui žvalgybinę užduotį – surinkti informaciją apie tokį daktarą Džuliusą Gornerį, farmacijos kompanijos vadovą, dirbantį su nuskausminamaisiais vaistais. Tuo metu Didžioji Britanija skęsta narkotikų liūne, o netrukus dingsta ir britų lėktuvas skridęs virš Irako, sukeldamas didelę paniką Artimuosiuose Rytuose. Bondo pagalbininke tampa elegantiškoji paryžietė Skarlet Papava, kuri bus ta taip ilgai laukta sąjungininkė, padėsianti nugalėti piktą priešininką, šokantį net su pačiu velniu!
Na turiu pasakyti, kad nepaisant to, kad ši knyga yra parašyta man visai nežinomo rašytojo, romanas „Velnias nemėgsta laukti“ turi visus geros bondianos elementus. O būtent išsigimėlį blogiuką, sadistą pagalbininką, gražuolę juodaplaukę, Bondo ir piktojo genijaus susirėmimą draugiškame žaidime, persekiojimą motociklais, slaptus sąjungininkus, slaptą laboratoriją, skanų maistą, kelias egzotines šalis, susišaudymus ir net nardymą.
Na o svarbiausia dalykas yra tas, kad romano veiksmas vyksta šešiasdešimtaisiais, kai vis dar vyko Šaltasis karas, Amerika kovojo Vietname, o Vokietija vis dar buvo padalinta. Kas gali būti geriau tikram šnipinėjimo romanų gerbėjui? Turbūt, tik bondiškas humoras ir tokie dalykėliai, kaip talkas ant spynelių, ar plaukeliai ant durų, ką mes čia taip pat randame. Nors šis kūrinys ir neįneša nieko naujo į Bondo seriją, tačiau, mano nuomone, puikiai atkartoja ankstesnius kitų rašytojų bandymus ir net kai kuriuos jų lenkia.
Tik pradėjęs skaityti šį romaną norėjau pasakyti, kad jis man pasirodė kiek labiau rimtas ir subrendęs (visgi dialogų jame pakankamai daug, veikėjų priešistorė detali, o ir nužudymo būdas knygos pradžioje yra labai žiaurus), tačiau tikrai sunku išlikti rimtam, kai pagrindinio blogiuko kairė ranka yra išsigimusi ir primena beždžionės leteną. Taip taip leteną! Tas man tikrai sukėlė didelę juoko bangą, bet čia, turbūt, ir yra vienintelis šios knygos minusas, neskaitant ilgų ir neįdomių dialogų.
Žinau, daug kas nesutiks su mano nuomone ir šį Folkso romaną „sulygins su žeme“, tačiau man jis patiko. Tai buvo vienas iš tų kūrinių, kuriuos gera skaityti laukiant oro uoste, ar ilgais nuobodžiais vakarais, kai per televizorių nėra ką žiūrėti. Taip, jo siužetas kiek banalokas, taip, kai kurie knygos elementai nevykę, taip, kūrinys yra snobiškas ir vietomis nuobodus, tačiau jei aš būčiau norėjęs kažko išties labai rimto, būčiau pasirinkęs Džeką Ryčerį. Sutinku, Bondo serija kiek išsigimė, tačiau kas neišsigimtų perėjęs nes trisdešimt šešias nutrūktgalviškas misijas. Manau, net ir Bondas, jei jis būtų gyvas žmogus, jau būtų netekęs proto.
Mano verdiktas būtų toks – jei norite spalvingo ir nutrūktgalviško nuotykio savo laisvalaikiui, tai šis pasirinkimas yra visai neblogas. Tačiau jei mėgstate rimtus šnipinėjimo romanus, geriau rinkitės originaliąją agento 007 seriją, arba pasižvalgykite į Li Čaildo darbus, kurių vienas jau netrukus turėtų pasiekti knygynų lentynas. Taip taip, aš kalbu apie romaną „Nesidairyk atgal“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą