Johnas Edgaras Huveris buvo žmogus, sukūręs Federalinių tyrimų biurą (FTB) ir vadovavęs agentūrai iki pat savo mirties. Jam priklauso laurai už FTB laimėjimus – kovą su organizuotu nusikalstamumu, centralizuotą pirštų antspaudų duomenų bazę ir daugybė kitų nuopelnų. Tačiau J. Edgaras Huveris turėjo ir tamsiąją pusę. Jo vadovaujami agentai rinko dosjė apie tūkstančius žmonių, tarp jų – ir pačius pasaulio įtakingiausius. FTB vadovas pats turėjo itin kontroversiškų pomėgių. E. Huverio įtaka buvo tokia didelė, kad jo nesugebėjo nuversti trys JAV prezidentai. Jo vaidmuo vis dar lieka neaiškus Johno F. Keneddy nužudymo byloje. Kol... vieną dieną J. Edgaras Huveris netikėtai mirė nuo infarkto.
Bestselerių rašytojas Piteris Čancleris buvo pirmasis, kuris suabejojo J. Edgaro Huverio natūralios mirties versija. Kalbama, kad po jo mirties dingo kai kurie itin svarbūs failai. Dingo ne šiaip sau: itin slapta informacija naudinga, kai reikia „paspausti“ aukščiausius postus užimančius asmenis. O ir jo mirtis nebuvo atsitiktinė – Huveris per daug žinojo apie kai kuriuos žmones... P. Čancleris net neįtaria kaip arti iki tiesos yra jo naujausio romano rankraštis. Ir jis nežino, kad netrukus pasaulio įtakingieji, tūnantys šešėlyje, padarys viską, kad rastų jį – gyvą arba mirusį...
Knygos herojus Piteris Čansleris, jaunasis mokslininkas ir rašytojas, skelbia vieną po kito savo naujuosius romanus-bestselerius. Juose jis atskleidžia didžiausias XX a. politines paslaptis. Piteris yra pilnas entuziazmo ir naujų idėjų. Jau netrukus jis pradės naujo romano rašymą, tačiau tada įvyksta kai kas nenumatyta. Jis patenka į avariją, kurios metu žūva jo būsima žmona. Visgi net ir po katastrofos, Piteris nepraranda noro kapstytis svetimuose skalbiniuose, taip sukeldamas pavojingų įvykių virtinę. Sudėtingas ir mirtinai pavojingas tyrimas atskleidžia, kad už nežinomybės šydo slepiasi ypač slapta ir galinga organizacija, užsiimanti šantažu ir net politinėmis žmogžudystėmis.
Taigi, rašytojas Robertas Ladlemas mums pristatys, galbūt, ir ne pačią originaliausią idėją – rašytoją, kovojantį su nusikalstama organizacija, ypač slapta ir ypač pavojinga – tačiau pakankamai įtraukiančią. Savo romano veikėju Ladlemas padarys Piterį Čanslerį, vyrą kampuotų, aštrių veido bruožų, tokių ryškių ir tikslių, tarsi juos skaptavusiam drožėjui labiau rūpėjo detalės nei visuma. Tai bus vyriškis, arti trisdešimties, slaptu prieštaravimu spindinčiu veidu, giliai įspraustomis akimis, išgąstingai lakstančiomis visomis kryptimis, sustingusiu veidu ir dar labiau sustingusia laikysena. Būtent jo disertaciją universitetas atmes be svarstymų, ir pasiūlys geriau savo jėgas išbandyti grožinėje literatūroje. Šis taip ir padarys, sulaukdamas tik geriausių įvertinimų. Ir jei Jūs manote, kad tai per daug tikėtina, Jūs būsite nustebinti, kas dar bus paruošta šiam mūsų veikėjui... Čansleris rašys labai tikroviškai, net per daug tikroviškai. Tačiau blogiausia bus tai, kad jis vis tiek nenorės palikti savo disertacijos temos. Todėl JIEMS teks įsikišti...
Iškart pasakysiu, kad nesu didelis Džeisono Borno gerbėjas, o ši knyga, man kažkuo jį priminė. Čia vienas žmogus, šį kartą ne kažkoks profesionalas praradęs atmintį, o tiesiog per daug landus rašytojas, stos į kovą su slapta organizacija. Taigi, knygoje mes rasime gėrio ir blogio kovą, kurioje gėrį atstovaus vienas žmogus, o blogį – šešetas organizacijos narių, išdavikai jų viduje ir net jų šantažo aukos. Nežinau kiek tai realu realiame gyvenime (greičiausia nerealu), tačiau knygose ši formulė dažniausiai pasiteisina. Ji pasiteisino Džeimso Bondo serijoje, iš dalies ji pasiteisino ir čia. Juk vis dėlto kaip laikas mums parodė, romanas tapo tarptautiniu bestseleriu.
Atrodo kas čia naujo? Tempas nedidelis, dialogai gan lakoniški, aplinkos aprašymų mažai, įtraukta viena kita veiksmo scena, kelios paslaptys, šiek tiek sąmokslo ir tiek. Tačiau, kaip ir geram alkoholinio gėrimo kokteiliui, ingredientų nereikią daug, o jis vis tiek „kala“ į galvą. Svarbiausia proporcijos ir saikingumas. Čia mes rasime visko po truputį. Romane bus ir pasikėsinimas nužudyti, ir suplanuota žmogžudystė, ir vagystė, ir gabalėlis kino industrijos, ir išsamus literatūrinis tyrimas, ir net kelis dešimtmečius menanti paslaptis. Galiausiai čia mes rasime sąjungininkų ir priešų sutapatinimą, kai nežinai kuo tikėti ir kuriam padėti. Jei dar nedarysite romanui didelio literatūrinio audito ir nekreipsite dėmesio į rašytojo nusirašymą knygos pabaigoje, turėtų viskas gražiai susidėlioti galvoje.
Ne nuošaly turėtų likti ir visi sąmokslo mėgėjai, mat romane bus kalbama apie Džoną Edgarą Huverį, žmogų, sukūrusį Federalinių tyrimų biurą (FTB) ir vadovavusį agentūrai iki pat savo mirties. Jam priklauso laurai už FTB laimėjimus – kovą su organizuotu nusikalstamumu, centralizuotą pirštų antspaudų duomenų bazę ir daugybė kitų nuopelnų. Tačiau Dž. Edgaras Huveris turėjo ir tamsiąją pusę. Jo vadovaujami agentai rinko dosjė apie tūkstančius žmonių, tarp jų – ir pačius pasaulio įtakingiausius. Iš istorijos mes žinome, kad po Huverio mirties šias bylas perėmė ir liepė sunaikinti jo geriausias draugas, patikėtinis ir pavaduotojas Klaidas Tolsonas. Tačiau Ladlemas iškelia naują versiją, kad Huveris buvo nužudytas, o dalis bylų buvo pavogtos kitos, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančios slaptos organizacijos, pavadintos „Inver Brass“, narių. Kiek tame tiesos, o kiek melo, mes, turbūt, niekada nesužinosime. Galbūt, po romano veikėjo Čanslerio pavarde slepiasi pats Ladlemas, o aprašomi įvykiai vyko iš tikro, nežinia. Juk net ir paties autoriaus mirtį gaubia šiokia tokia paslaptis: naujai „iškepta žmona“, paslaptingas gaisras, širdies smūgis ir pan. Turbūt, geresnio būdo iškeliauti iš šio pasaulio sąmokslo ir trilerių rašytojui net nesugalvotum...
Apibendrindamas pasakysiu, kad jei ieškote kūrinio, kuriame melą ir tiesą skiria tik maža plona linija, Jums turėtų patikti romanas „Čanslerio rankraštis“. Jame bus visko po truputį ir dar kai ko kiek su kaupu. Tačiau jei nemėgstate gan painaus siužeto ir labiau renkatės tradicinius „šaudyk-gaudyk“ šnipinėjimo romanus, geriau atsisukite į Jano Flemingo knygas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą