Paieška

2017 m. sausio 14 d.

„Nieko nėra amžina“ ~ Sidnis Šeldonas

„Nieko nėra amžina“
(Sidnis Šeldonas, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Detektyvinė Sidni Šeldon melodrama apie likimą trijų jaunų moterų, kurios baigusios medicinos koledžus pradėjo dirbti vienoje San Francisko ligoninių.

Sidnis Šeldonas yra puikus pasakotojas, garsėjantis savo feministinėmis istorijomis, kuriose stiprios ir atkaklios moterys, augusios skurde, savo ryžto ir užsispyrimo dėka sugeba prasimušti gyvenime ir pasiekti viršūnę. Romane „Nieko nėra amžina“ rašytojas papasakos trijų moterų, panorusių tapti daktarėmis, istorijas.

Tai bus Keitė Hanter, arba tiesiog Ketė. Labai graži tamsiaodė moteris, maždaug šešių pėdų ūgio, stambaus kūno sudėjimo, bet labai grakšti. Jos eisena, laikymosi maniera, šaltas, pašaipus žvilgsnis – pabrėžė kažin kokį atitolimą. Ji spinduliavo pasitikėjimu, jautė savo vertę, buvo kilusi iš Mineapolio. Peidžė Teilor – jauna, drauginga, inteligentiškos išvaizdos, pasitikinti savimi moteris, kilusi iš Bostono. Bei Betė Lu Taft, arba trumpai Honė – moteris kalbėjusi švelniu pietietišku akcentu, atvira, naivaus veido, švelniomis pilkomis akimis ir šilta šypsena, drovi ir lengvai pažeidžiama. Ji buvo iš Memfio, Tenesio valstijos.

Romano veiksmas mus nukels į vieną San Francisko apygardos „Embarkadero“ ligoninę. Šita ligoninė buvo seniausia San Franciske ir viena seniausių šalyje. 1989 metais įvykusio žemės drebėjimo metu Viešpats pasišaipė iš San Francisko gydytojų ordinatorių* ir nesugriovė ligoninės, o paliko ją stovėti vietoje. Tai buvo milžiniškas kompleksas, užimantis daugiau negu tris kvartalus. Iš plytų ir akmenų sumūryti pastatai papilkėjo nuo laiko ir purvo. Iš karto už įėjimo į pagrindinį korpusą buvo priimamasis su kietais mediniais suolais pacientams ir lankytojams. Priimamojo sienos buvo apsilupinėjusios, nes per daugelį metų susidaręs storas dažų sluoksnis trūkinėjo, o koridorių grindys buvo nubrūžintos, vietomis įdubusios, kadangi per tą laiką jomis perėjo, praklibinkščiavo su ramentais ir pervažiavo invalidų vežimėliais daug tūkstančių pacientų. Apygardos ligoninė „Embarkadero“ faktiškai buvo miestas mieste. Joje dirbo daugiau nei devyni tūkstančiai žmonių, įskaitant keturis šimtus etatinių gydytojų, šimtą penkiasdešimt gydytojų visuomenininkų, dirbančių ne visą darbo dieną, aštuonis šimtus ordinatorių, tris tūkstančius medicinos seserų, be to, laborantai, sanitarai ir kitas techninis personalas. Viršutiniuose aukštuose buvo dvylika operacinių, pagrindinis sandėlis, kaulų smegenų bankas, centrinė registratūra, trys neatidedamos medicinos pagalbos palatos, ŽIV skyrius. Iš viso čia buvo daugiau nei du tūkstančiai lovų.

Naujai atvykusios gydytojos ordinatorės iš karto susirinks erdvioje blankiai rusvoje apygardos ligoninės „Embarkadero“ auditorijoje. Čia joms bus paaiškinta, kad nuo šiol jų veiksmai bus – gyvybės arba mirties reikalas. Jos pačios bus atsakingos už savo pacientus ir tai bus didžiulė atsakomybė, reikalaujanti atsidavimo ir profesionalumo. Paprastai privačioje klinikoje pirmaisiais darbo metais ordinatoriams patikimas tiktai pats juodžiausias darbas, antraisiais metais leidžiama paduoti chirurgui skalpelį ir tiktai trečiaisiais metais leidžiama daryti paprasčiausias operacijas stebint vyresniajam gydytojui. Na o šios ligoninės devizas buvo: „Stebėk, daryk, mokyk kitus“. Ši ligoninė bus tipiškas vyrų klubas, tad šioms trims vienintelėms moterims gydytojoms ji bus lyg viena tų viduramžių pilių. Nenuostabu, kad šios moterys laikysis kartu, ir net suras butą, kur kartu apsigyvens.

Rašytojas labai tikroviškai atvaizduos tą ligoninėje vyravusią organizuoto chaoso atmosferą: netvarkingą sujudimą, veriančius riksmus, netikėtas kritines situacijas. Kadangi kiekviena moteris sieks skirtingos specializacijos, mes pamatysime tris skirtingus apmokymus. Gydytoja Taft specializuosis terapijoje, gydytoja Hanter domėsis neurochirurgija, na o gydytoja Teilor norės dirbti kardiochirurge.

Sidnis Šeldonas mums parodys su kokiais sunkumais susidurs šios moterys daktarės, skaitydami knygą mes išgirsime kitų daktarų pamokymus, išklausysime busimų daktarų susirūpinimą dėl juos užklupusių išsigalvotų ligų, mes kartu su veikėjais bandysime ištverti 36 valandų budėjimą, piktinsimės nepadoriais daktarų vyrų pasiūlymais, juoksimės iš komiškų situacijų, kuomet chirurgai operacijų metu kalbės apie valgytą maistą, bei prisiminsime studijas koledže ir ten matytus užkonservuotus žmonių lavonus.

Rašytojo atliktas tyrimas prieš rašant šią knygą tikrai stulbins, plika akimi matysis, kad autorius kalbino ne vieną gydytoją, įdėjo daug darbo rinkdamas begalę informacijos, dėl ko šis romanas primins labiau dienoraštį, nei tiesiog išgalvotą kūrinį.

Veikėjų darbas bus labai sunkus ir varginantis, o praeities prisiminimai slėgs personažus labiau nei bet kada anksčiau. Ketės patėvis ją išprievartavo jai būnant trylikos, Peidžės tėvas buvo nužudytas dirbdamas daktaru Afrikoje, kuomet čia kilo karas tarp dviejų genčių, na o Honė visiems guosis brolio mirtimi, kuris žuvo patekęs į avariją, kas ir paskatino ją tapti daktare.

Romano istorija bus labai ilga, o galiausiai baigsis tuo, kad viena iš moterų permiegos bemaž su visu ligoninės personalu, kita nužudys pacientą dėl milijono dolerių, o trečioji pati bus nužudyta...

„Nieko nėra amžina“ – tai meistriškai parašytas medicininis romanas, stebinantis savo tikroviškumu ir nenuspėjamais siužeto vingiais. Jis prikaustys Jus nuo pirmųjų puslapių ir neleis atsitraukti nuo jo nei akimis, nei mintimis. Manau, kiekvienas medicinos ir tragiškų veikėjų likimų mėgėjas neatsispirs šiam nuostabiam ir ypatingai realistiškam Sidnio Šeldono romanui. Jei ir Jūs gėritės gydytojų darbu, o, galbūt, ir pats studijuojate mediciną, būtinai atkreipkite dėmesį į šį nepakartojamo pasakotojo kūrinį.

* Ordinatorius – (lot. ordinator – tvarkytojas, organizatorius): 1. gydymo ir profilaktikos įstaigos gydytojas, kuris dirba vadovaujamas skyriaus vedėjo; ligoninėje jis dažniausiai turi savo palatą, poliklinikoje – apylinkę; 2. skyriaus vedėjo pareigas einantis gydytojas, kuris specializuojasi klinikoje.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra