Romano herojė įprato siekti visko: meilės, turtų... Bet kas ji – „gyvenimo šeimininkė“ ar intrigantė be principų?
Turbūt nepameluosiu pasakydamas, kad Sidnio Šeldono romanas „Intrigantė“ yra pats įdomiausias rašytojo kūrinys iš visų mano skaitytų Šeldono darbų (na bent jau knygos pradžia). Jo pasakojimas prasideda nuo aštuoniolikmečio Džeimio Makregoro, vaikinuko sumaniusio praturtėti Afrikos deimantų dėka. Jis buvo simpatiškas aukštas jaunuolis, šviesiaplaukis, stulbinančiai gražiomis, šviesiai pilkomis akimis, spindinčiomis nuoširdumu ir ryžtu ateiti pagalbon. Pykčio jo charakteryje nebuvo nė lašo, o optimizmo būtų užtekę dar dešimčiai žmonių. Vieną dieną jis savo tėvams pareiškė: „Kitą savaitę vykstu į Pietų Afriką ieškoti deimantų“. Tėvas jį iškart pasmerkė, tačiau motina įteikusi visas savo santaupas pasakė sūnui, kad tiki juo. Taip Džeimis nukeliavęs beveik aštuonis tūkstančius mylių atsidūrė Klipdrifte.
Be abejo, Džeimis Makgregoras nežinojo, ko laukti, bet peizažas, atsivėręs prieš iškankintojo akis, buvo tiesiog neįtikėtinas. Didžiulėje Klipdrifto teritorijoje, palei siauras gatveles ir Valio upės krantus buvo prigrūsta palapinių ir furgonų. Klipdrifto centre, medinėse ir skardinėse palūšėse veikė parduotuvės, užkandinės, biliardinės, deimantų supirktuvės ir net advokatų kontoros. Klipdriftas buvo slėnyje, apsuptame kalvų ir išdegintame saulės: nei žolės lopinėlio, nei krūmelio, nei medelio. Per dulkių kamuolius negalėjai kvėpuoti. Upė tekėjo tik už ketvirčio mylios. Šimtai darbininkų rausėsi purve: vieni ieškojo deimantų, kiti ant grubiai sukaltų stalų rūšiavo akmenis. Įranga buvo pati įvairiausia: nuo modernių grunto plovimo mašinų iki senų skardinių ir kibirų. Vyrai, visi kaip vienas, įdegę, nesiskutę, vilkėjo išblukusius, nubrizgusius kartūninius marškinius, mūvėjo velveto kelnes, avėjo guminius batus, ant galvų – plačiabrylės fetro skrybėlės arba kamštiniai šalmai. Kiekvienas ant liemens segėjo platų odinį diržą su kišenėlėmis pinigams arba deimantams...
Deja, jei manote, kad Džeimis Makregoras iškart taps turtingas ir įtakingas žmogus, Jūs labai klystate. Romano rašytojas pirmiausia parodys skaitytojui pagrindinius sunkumus su kuriais susiduria deimantų ir aukso ieškotojai. Tai kambariai pilni didelių musių, smirdinti kanalizacija, dulkės, didelės kainos ir, žinoma, įvairiausio plauko sukčiai. Mūsų herojaus nelaimei, į vieno tokio rankas jis ir pakliūna. Solomonas van der Mervas buvo mažas žmogelis siauru veidu ir nutysusiais ūsais, mažulytėmis juodomis akytėmis, nosimi lyg bulvytė ir suspaustomis lūpomis. Pastarasis buvo vienos parduotuvės savininkas ir pasinaudojęs jaunuolio patiklumu smarkiai jį apgauna. Atradęs deimantų „gyslą“ Džeimis sukčiaus dėka, iš nesuskaičiuojamų turtų savininko vėl tampa niekuo.
Iš tikrųjų tik pradėjęs skaityti šią knygą ir atradęs joje vos ne laukinių Vakarų temą, norėjau pasakyti, kad šis romanas man labai primena Žiulio Verno kūrinius. Tačiau Verno kūriniuose išaukštinami patys tyriausi jausmai ir nesenstančios vertybės, tokios kaip drąsa, ryžtas, ištikimybė, pagarba, dosnumas ir panašiai. Na o čia mes susiduriame su keršto jausmu, neapykanta, pykčiu ir net pagieža. Jaunuolis prisiekia atkeršyti savo skriaudėjui ir labai greitai tai pasiekia savo keršto planu pasirinkęs sukčiaus ir parduotuvės savininko dukrą – Margaretą van der Merv.
Merginos pasirodymas romane bus neatsitiktinis, kadangi jai rašytojas taip pat skirs nemažą dalį išbandymų, papasakodamas jos kančias dėl ją palikusio mylimojo, bei parodys ją smerkiančius žvilgsnius, mat daugelio miestelio gyventojų akimis ji netrukus tampa tikra paleistuve.
Tačiau jei manote, kad aš ir taip jau per daug atskleidžiau šio romano siužeto, aš Jus patikinsiu, kad atpasakojau, tik ketvirtadalį visos knygos istorijos. Čia bus dar labai labai daug ko... o jo centre galiausiai atsidurs moteris, vardu Keitė Blekvel, su kuria susipažinti aš Jums leisiu perskaičius šią nuostabią knygą.
Romano veiksmas apims laikotarpį nuo 1883-ųjų iki 1982-ųjų metų. Romano siužetas bus labai nenuspėjamas, jame mes rasime daug veiksmo, nuotykių, netikėtų vingių ir intrigos. Mes kartu su herojais džiaugsimės jų pasiekimais ir liūdėsime dėl kiekvienos herojus lydinčios nesėkmės. Įdomiausia yra tai, kad skaitant Sidnio Šeldono knygas, niekad nesi tikras, kas yra knygos herojus, mat veikėjai keičiasi nuolat.
Vienas įsimintiniausių knygos epizodų, kai Džeimis kartu su juodaodžiu draugu Benda išplaukia savadarbiu plaustu į saugomą paplūdimį nusėtą neįkainojamais brangakmeniais. Kelionės metu jiems ne tik, kad teks kovoti su vandens srove bei rifais, bet ir saugotis minomis nusėto paplūdimio...
Apibendrindamas pasakysiu, kad jeigu ieškote kūrinio apimančio kelias veikėjų kartas, visai kaip Kliftonų kronikos romanuose, būtinai atkreipkite dėmesį į Sidnio Šeldono romaną „Intrigantė“. Jis yra labai nenuspėjamas ir kupinas nuotykių. Labai džiaugiuosi, kad savo skaitymų pasaulyje atradau tokį rašytoją, kaip Sidnis Šeldonas. Jo knygas galima skaityti nedarant pertraukų, kadangi kiekviena knyga, tai vis kita, unikali istorija, pasakojanti apie žmogaus kelią į sėkmę. Na o kas iš mūsų nenorime patirti sėkmę savo gyvenime, ar tai būtų meilė, ar dideli turtai, ar karjeros viršūnė?
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą