Sutikęs dalyvauti operacijoje prieš paslaptingą „Nimrodo“ narkotikų imperiją, Karlailo universiteto profesorius Džeimsas Metlokas gavo dokumentą su korsikietišku tekstu, tarsi leidimą i būsimą gangsterių konferenciją...
Metlokas, ieškodamas teisybės ir kovodamas už savo mylimos merginos gyvybę, patiria nesuskaičiuojamus nuotykius ir baisybes. Narkobiznis apėmęs ne tik universitetus. Kaip pakirsti baisiojo maro šaknis? Metlokas nepraranda vilties ir nieko nepaisydamas stoja i žūtbūtinę kovą.
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Roberto Ladlemo knygą, pavadinimu „Metloko dokumentas“. Joje nagrinėjama viena labiausiai mano nemėgstamų romanų temų – narkotikai. Jos idėja – universiteto dėstytojui Džeimsui Metlokui, milžiniškų pastangų dėka ir rizikuojant gyvybe, teks išsiaiškinti, kas toks yra Nimrodas, žmogus į kurį krypsta visos gijos, kai kalbama apie narkotikų platinimą tarp universiteto studentų ir dėstytojų.
Džeimsas Berburas Metlokas, humanitarinių mokslų bakalauras, humanitarinių mokslų magistras, filosofijos daktaras. Neginčijamas autoritetas, tyrinėjantis visuomenines bei politines įtakas Elžbietos Pirmosios epochos literatūrai. Jis buvo vienintelis likęs gyvas senstelėjusių ir didžiai turtingų tėvų, gražiai įsikūrusių Skarsdeile, Niujorko valstijoje, sūnus. Jis buvo auklėjamas Rytų pakrantės visuomenės grietinėlei įprastais metodais: studijos Endouveryje ir Emherste, svajojant apie kurią nors iš Manhetene populiarių profesijų – bankininko, maklerio, ar reklamos agento. Jis vedė merginą iš aukštai kotiruojamos Grinvičo šeimos. Vėliau sekė armija, po ko jis pradėjo elgtis nepaklusniai, du kartus pakliuvo į karo lauko teismą. Sugrįžus į civilinį gyvenimą, prasidėjo nesutarimai su tėvais, vėliau ir su žmona. Metlokas įstojo į Kolumbijos universiteto aspirantūrą. Žmona ištvėrė pusketvirto mėnesio, po to ramiai išsiskyrė ir greitai išnyko iš jo gyvenimo. Tada neklaužada Metlokas tampa mokslininku. Gauna bakalauro laipsnį, vėliau apsigina daktaro disertaciją, daugmaž atkuria santykius su tėvais ir pradeda dirbti Karlailo universiteto, esančio Konektikuto valstijoje, anglistikos fakultete.
Čia jam galiausiai FTB pasiūlo darbą po priedanga, bandant išsiaiškinti, kas platina narkotikus universitete, ir kas toks yra Nimrodas. Pasirodo narkotikus perka senosios studentų asociacijos, juodosios brolijos, dėstytojai, universiteto treneris, ir net prodekanas. Metloko tikslas bus kalbinti žmones, skverbtis gilyn, išsisukinėjant nuo atsakomųjų smūgių, stebėti požymius, išraiškas ir prasitarimus. Metlokas, aišku, su viskuo sutinka, galbūt, labiausiai dėl brolio atminimo, kuris mirė perdozavęs kvaišalais. Tačiau universiteto dėstytojas net nenumanė, kokia bus infiltratoriaus kaina. Jo instruktorius nušaunamas jau pirmąją naktį, Metloko butas apverčiamas aukštyn kojomis, o jis pats nugirdomas LSD. Tada nusižudo vienas garsus universiteto profesorius, o Metloko draugė pagrobiama. Džeimsas supranta – jis susidūrė su rimtais žmonėmis, pasiryžusiais viskam, kad tik išsaugotų savo inkognito. Tačiau jie net giliausiame košmare negalėjo susapnuoti, kad visa tai tik dar labiau pakurstys Metloko užsispyrimą viską išsiaiškinti.
Savo tyrimo metu Metlokui teks kalbinti universiteto dėstytojus, eiti į brolijos vakarėlius, ir net keliauti į tamsius pogrindinius barus, kur vyksta nelegalūs lošimai. Viskas taps tiek pavojinga, kad net žmonės iš valdžios pasiūlys daktarui atsisakyti savo sumanymo.
Romanas yra vienas pirmųjų rašytojo kūrinių, tad čia dar nesijaučia tos tikrosios Ladlemo romanų dvasios. Jo veiksmo vieta yra beveik nekintanti, veikėjai tie patys, veiksmas rutuliojasi lėtai, romanas yra nuspėjamas. Iš kitos pusės, knyga yra labai realistiška ir įtikinama. Knygos veiksmo vieta, kuomet Metlokas apsvaigta prigėręs narkotikų kartu su kitais dėstytojais, man pasirodė be galo įtikinamą, tad aš net pats sekundės dalį pasijutau, lyg būčiau apsvaigęs kvaišalais. Atrodo dar šiek tiek, ir būčiau pradėjęs kliedėti.
Iš tikrųjų labai gaila, kad romano leidėjai neįdėjo knygos pradžioje jokio įžanginio žodžio, mat dažnai Ladlemo knygų parašymo aplinkybės turi tam tikrą politinį kontekstą. Pats nesidomėjau romano parašymo aplinkybėmis, bet, galbūt, tuo metu spaudoje buvo nagrinėjama narkotikų paplitimo universitetuose tema.
Apibendrindamas pasakysiu, kad jei neturite nieko prieš narkotikų temą romane, ši knyga bus kaip tik Jums. Na o jai jie Jums kelia tik apatiją ir nuobodulį kaip man, šio romano skaitymas gali labai labai užsitęsti.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą