Kailas Makavojus užaugo savo tėvo nedidelio miestelio advokatų kontoroje Jorke, Pensilvanijoje. Jis puikiai baigė koledžą, buvo išrinktas vyriausiuoju Yale Law Journal redaktoriumi, jo ateitis žadėjo būti puiki.
Tačiau Kailas turi tamsią paslaptį iš koledžo laikų, kurią bando pamiršti. Deja, paslaptį sužino nedori žmonės ir, grasindami Kailą sukompromituoti, priverčia jį įsidarbinti didelėje teisininkų firmoje. Be savo tiesioginio darbo, jis verčiamas meluoti, vogti slaptus duomenis ir dalyvauti sumanyme, per kurį gali atsidurti kalėjime arba netgi būti nužudytas.
Jūs manėte, kad pajungti žmogų savo valiai galima už pinigus? Anaiptol. Daug galingesnė priemonė – jį kompromituojantys faktai.
Pasiėmiau skaityti dar vieną Džono Grišemo romaną, kuris pagal knygos nugarėlę yra tarsi atitikmuo kitam garsiam rašytojo kūriniui – „Firma“. Čia Kailas Makavojus bus priverstas šnipinėti kitos firmos naudai, jei norės išvengti apkaltinimo išprievartavimu.
Knygos pagrindinis veikėjas – Kailas Makavojus, teisės studentas dirbantis teisės žurnalo redakcijoje Jeilio universiteto Teisės fakultete. Jo tėvas advokatas, o motina – dailininkė. Kailas su pagyrimu baigė Centrinio Jorko gimnaziją, buvo pasižymėjęs sportininkas, priklausė skautų būreliui. Vėliau pasirinko Diukeino universitete ekonomiką ir baigė kone geriausiai pažymiais. Užsiėmė veikla studentų organizacijoje, buvo universiteto beisbolo čempionas, brolijos sekretorius, paskui prezidentas. Tada sekė Jeilis ir darbas redakcijoje. Na o dabar viskas pradėjo griūti, ir tik dėl kažkokio seno apkaltinimo išprievartavimu.
Tai buvo paskutinė studijų diena ir vyko smarkus vakarėlis. Kitą rytą prabudusi Eleina buvo ant sofos nuoga, ir miglotai prisiminė, jog buvo išprievartauta. Ji puolė į paniką, kai krėsle priešais televizorių pamatė miegantį Kailą, kuris sukėlė praeitos nakties atsiminimus dėl išžaginimo. Ji puolė į kitą butą, o jame užmigo. Po kelių dienų ji iškėlė ieškinį keturiems vaikinams dėl išprievartavimo, tačiau nieko nepešė. Na o dabar Kailas atsiduria privačios firmos akiratyje, kuris disponuoja vaizdajuostė iš to vakarėlio. Kailas turės du kelius: arba šnipinėti firmos labui, arba gintis teisme.
Jis turės įsidarbinti firmoje „Skalis ir Peršingas“, turbūt, didžiausioje teisininkų firmoje pasaulyje. Ji turi biurus trisdešimtyje miestų penkiuose žemynuose. Juose dirba labai protingi žmonės, dirba labai sunkiai ir velniškai spaudžia vienas kitą, ypač bendradarbius.
Situacija tokia – tarp dviejų firmų vyksta karas, dėl karinės technikos. Po kelių savaičių byla pateks į Niujorko federalinį teismą. Ant kortos bus statoma maždaug 800 milijardų, ir pralaimėjusi firma greičiausiai neišgyvens. Kailas turės įsidarbinti pas „Skalį ir Peršingą“ ir šnipinėti kitos firmos naudai, vogti paslaptis, kurios vėliau bus panaudotos teisme. Jei jį sugaus, jo laukia teismas už advokato priesaikos nepaisymą ir penkeri metai valstijos kalėjime. Jei nesutiks šnipinėti, teisminis procesas dėl išprievartavimo. Kailui nelieka nieko kita, kaip tik sutikti. Na o va čia ir prasideda visas įdomumas...
Iš tikrųjų pirmiausia norėčiau pagirti rašytoją, už sėkmingą bandymą pavaizduoti didelę teisinę firmą. Grišemas labai tiksliai ir vaizdžiai piešia vieną didžiausių teisinių firmų, kur naujieji darbuotojai 24 valandas per parą su savimi turi nešiotis firmos mobilųjį, skaityti daug dokumentų, ar net miegoti kabinete, mat čia jiems teks triūsti iki vėlyvo vakaro. Darbuotojai čia turi išklausyti daugybę firmos nuostatų ir taisyklių, nemegzti tarnybinių romanų. Pradžioje jiems reikės dirbti „tik“ po dešimt valandų per parą, peržiūrėti tonas dokumentų. Jų atlygis bus 300 dolerių už valandą, o išlaikius advokatūros egzaminą pakils iki 400. Valgyti naujokai turės firmos viduje, nes išeiti iš pastato jie paprasčiausiai neturės laiko. Štai tokioje firmoje ir įsidarbins mūsų herojus Kailas.
Tačiau nemanykite, kad jis taip lengvai pasiduos šantažuojamas kitų ir tuščia galva ners į šnipinėjimo liūną. Visų pirma, jis kiek galėdamas apsunkins jį sekančių agentų darbą, slapta tarsis su savo senais brolijos bičiuliais, bandys nustatyti jį šantažuojančio asmens tapatybę, ar net nusisamdys sau, nepatikėsite, advokatą!„...Klausykit, pastaruosius dešimt mėnesių aš gyvenau stebimas. Ar žinot, kaip tai paveikia žmogų? Pasidarai tikras paranoikas. Pradedi visus įtarinėti. Įvertini kiekvieną naują veidą, nes jis gali priklausyti blogiečiui. Pastebi kiekvieną kampą, skersgatvį, kiekvieną valkatą parke ant suoliuko, kiekvieną tipą tamsiu lietpalčiu. Pakeli ragelį ir galvoji, kas tavęs klausosi. Rašai laišką ir keiti žodžius, nes jį gali pamatyti svetimos akys. Savo bute persirenginėji skubėdamas, atsukęs nugarą kamerai, stengdamasis slėpti tarpkojį. Įeini į kavinę ir droži tiesiai prie lango, kad matytum, kas eina šaligatviu. Išmoksti daugybės tų kvailų triukų, nes kuo daugiau žinai, tuo daugiau gali tekti sužinoti. Tave ima spausti sienos. Pasaulis tampa mažas, nes kas nors visą laiką tave stebi. Man tai nusibodo. Neketinu gyventi nuolat bėgdamas.“Knygos veikėjai man taip pat pasirodė pakankamai tikroviški ir įtikinami. Su alkoholio ir narkotikų priklausomybe kovojantis Baksteris Teitas. Džojus Bernardas, Kailo sąmokslo bendrininkas ir slaptas padėjėjas. Šantažuotojas ir, greičiausiai, buvęs žvalgybininkas Benis Raitas, bei Deilė, Kailo meilužė ir gera draugė naujojoje firmoje.
Ir visgi kažko trūko. Nepaisant įdomių veikėjų, neeilinio siužeto ir realumo knygoje, nebuvo to kažko neapčiuopiamo, už ko galima būtų užsikabinti skaitant šią knygą. Viską, galbūt, būtų pataisęs koks nors grandiozinis ir neeilinis finalas, tačiau ir jo čia nebuvo. Atrodo, lyg rašytojas būtų išsikvėpęs ir po ilgų svarstymų kaip užbaigti šį romaną, būtų nusprendęs jį nutraukti taip ir nepabaigęs. Labai gaila, nes idėja šnipinėti stambią firmą ir įsilaužti į ypač saugomą bendrovės kompiuterį man pasirodė beveik geniali. Kaip bebūtų ateityje dar skaitysiu ne vieną rašytojo Džono Grišemo teisinį trilerį, nors paskutiniu metu man nelabai sekasi renkantis šio rašytojo bestselerius.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą