Paieška

2016 m. rugpjūčio 28 d.

„Viduržiemio kraujas“ ~ Mons Kallentoft

„Viduržiemio kraujas“
(Mons Kallentoft, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Vieną speiguotą rytą jis buvo rastas pakartas vidury dykynės. Kam galėjo neįtikti geraširdis keistuolis, vienišius? Gal ši žmogžudystė – kažkieno kruvinas ritualas? O gal priežasčių reikia ieškoti aukos giminės praeityje? Asmeninių problemų kankinama jauna moteris policininkė Malina Fors bando nuplėšti nusikaltimą gaubiantį paslapčių šydą...

Dar vienas Skandinaviškas detektyvas, kurio pagrindinis tyrėjas šį kartą yra trisdešimt trejų metų Malina Fors. Ryškių, tačiau švelnių skruostikaulių moteris, mėlynomis it rugiagėlės akimis, trumpa ir kiek riesta nosimi. Kaip jau įprasta šių dienų detektyvuose, ji yra išsiskyrusi ir augina trylikametę dukterį Tuvę. Jos vyras gyvena kiek atokiau, tačiau visad atvyksta pasiimti dukros paviešėti jo namuose. Policininkės išskirtinis pomėgis – ji mėgsta kilnoti štangą. Ji įvairiais požiūriais tiesiog ideali tyrėja. Turinti nuojautą, nepailstanti, net šiek tiek maniakiška. Sumani, randa trumpesnius kelius, nebijo rizikuoti, yra protinga.

Kiek neįprasta man pasirodė tai, kad rašytojas vyras, savo knygos pagrindiniu veikėju pasirinko moterį. Moterys man atrodo daug paslaptingesnės ir labiau komplikuotos būtybės nei vyrai, tad buvo išties įdomu perskaityti, kaip rašytojas bandys įsijausti į vienos iš jų kailį.

Veiksmo vieta šį kartą ne kažkoks Stokholmas, Oslas, ar kitas kiek labiau pamėgtas Skandinavų rašytojų miestas, o Lindšiopingas. Kitados buvęs pramoninis mietas su valstiečių turgumi, dabar tapęs universitetiniu miestu. Gyventojai čia sugužėjo į mokymo įstaigas – kolegijas bei universitetą – ir netrukus lygumoje iškilo pats dabitiškiausias visoje šalyje miestas su keisčiausiais visoje šalyje gyventojais. Miestas, primenantis penktajame dešimtmetyje gimusį žmogų ar aukštąjį išsilavinimą įgijusį pilietį, kuris bet kokia kaina stengiasi nutylėti savo prarastą kilmę. Žmonės čia nori atrodyti gražūs ir šeštadieniais, tad eidami pagurkšnoti centre kavutės, puošiasi suknelėmis ir kostiumais. Universitetinė ligoninė turi geriausią visoje šalyje nudegimų skyrių. Pilotų namai, aviacijos pramonės būstinė ir dar nepamiškime lygumas bei miškus aplinkui – atgaivą tiems, kurie nespėja su greitomis permainomis.

Šį kartą mūsų herojei teks aiškintis sumaitoto ir pakarto žmogaus bylą, ką siaučiant pragariškiems šalčiams ir spaudžiant stipriam speigui bus išties nelengva padaryti.

Pirmiausia policija atidžiai ištirs žemę po numirėliu, išklausinės gyventojus ar niekas nieko nematė ir negirdėjo, bandys nustatyti mirusiojo tapatybę, kapstysis jo praeityje, klausinės šeimos narius ir pan.

Veiksmas čia bus pateikiamas kelių veikėjų akimis, tačiau didžiausias dėmesys bus sutelktas, žinoma, ties Malina Fors. Jos vidinių dialogų ir minčių voratinklių čia bus begalės, o juos suprasti ir išpainioti sugebės tikrai ne kiekvienas. Įdomiausia tai, kad tarp pasakojimo veikėjų, veiksmas bus pateikiamas ir paties mirusiojo vėlės akimis, kuri visą laiką stebės policijos darbą ir progresą. Tai buvo kiek neįprasta ir asmeniškai man nelabai priimtina.

Painios pagrindinės veikėjos mintys, mirusiojo vėlė, veiksmo pateikimas esamuoju laiku, tai tie dalykai kurie tikrai kiek nervino skaitant šią knygą. Jei reikėtų apibūdinti rašytojo naudojamą pasakojimo stilių, tai žodis „mandras“, čia tiktų labiausiai. Taip pat šis romanas man pasirodė labai „sunkus“, mat jo centre pastatomas ne tiek kraupus nusikaltimas ir jo tyrimas, kiek veikėjų psichologija ir žudymo motyvai.

Kaip bebūtų, pats policijos tyrimas, stipraus šaltuko aprašymai, ritualinis motyvas, paauglių išdaigos, senos paslaptys, ar tas Skandinaviškas lėtumas, man patiko labai. Taip pat dėmesį patraukia ir veikėjų asmeniniai gyvenimo epizodai, kaip tarkim tai, kad Malinos dukra aptinkama lovoje su savo vaikinu, policininkės buvusį vyrą kankinantys košmarai, ar jos keistoki santykiai su tėvais gyvenančiais Ispanijoje.

Manau, serijos startas yra tikrai vykęs ir dar tikrai patobulės, nors mane nuo kitų knygų pirkimo šiek tiek atbaido kiek sunkokas rašymo stilius ir niūroka atmosfera. Dar neapsisprendžiau ar investuoti pinigus į šią seriją, kadangi knygų šiai dienai yra parašyta ne tiek jau ir mažai, o devynios. Lietuvių kalba šiuo metu yra prieinamos trys serijos knygos, kurias išleido leidykla „Nordina“.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra