„Andromedos štame“ autorius piešia fantastinę, bet visai tikrovišką situaciją, kaip į Žemę patenka nežemiškos kilmės štamas ir kiek dėl to įvyksta tragedijų. Vaizduodamas dramatiškus, įtampos kupinus įvykius, autorius išreiškia protestą prieš mokslo pasiekimų taikymą Pentagono tikslams.
Taigi perskaičiau dar vieną Maiklo Kraitono romaną, kurio dėmesį rašytojas šį kartą skyrė biologijos mokslui ir mikroorganizmams. Kūrinyje rašoma apie žmonių susidūrimą su nežemiškos kilmės štamu (kultūra).
Pidmonte, Arizonos valstijoje, nusimušęs nuo kurso nukrenta vienas amerikiečių palydovų, kurio tikslas buvo ieškoti nežemiškos kilmės mikroorganizmų aukštutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose.
Pagal tikimybių teoriją, iškyla faktas, jog pirmieji žmogaus susidūrimai su nežemiška gyvybe bus kontaktas su organizmais, jei ne identiškais, tai panašiais į Žemės bakterijas ir virusus. To kontakto pasekmės kelia rūpestį, prisiminus, kad trys procentai visų Žemės bakterijų turi žmogui pragaištingą poveikį.
Iš pradžių buvo manyta, kad užsikrėtimo pavojus gresia tik kitoms planetoms, į kurias palydovai ir kosminiai zondai netyčia gali nunešti Žemės mikroorganizmus. Buvo net išleistos griežtos taisyklės dėl kosminių aparatų sterilizavimo. Tų taisyklių tikslas – apsaugoti kitus pasauliu nuo užkrėtimo. Visgi vienas profesorius į šį dalyką pažiūrėjo iš kitos pusės ir pasakė, kad per kosminius aparatus nežemiškos kilmės organizmai visai taip pat gali patekti ir į Žemę.
Žmonės nebūtų žmonėmis, jei nepagalvotų apie galimą biologinį ginklą ir jo privalumus tiems, kurie disponuotų nežemiškomis ir mirtinomis bakterijomis, todėl nenuostabu, kad cheminio ir bakteriologinio ginklo gamybai valstybės išlaidos siekia 500 milijonų dolerių. Tam tikslui ir buvo sukurta „Skupo“ programa, kurios tikslas – septyniolika palydovų, skirtų nežemiškos kilmės organizmams surinkti ir pargabenti į Žemę, o vėliau čia ištirti.
Kūrinyje pasakojama apie tai, kaip po „Skupas-7“ palydovo nukritimo į apgyvendintą vietovę, visi miestelio gyventojai išmiršta, išskyrus vieną suaugusį senyvo amžiaus žmogų ir kūdikį. Ištirti įvykiams, išsiaiškinti priežastis ir rasti galimą priešnuodį, sudaroma mokslininkų komandą. Tai Džeremis Stounas, bakteriologijos profesorius, gavęs Nobelio premiją. Piteris Levitas – klinikinės mikrobiologijos specialistas, infekcinių ligų žinovas, užkietėjęs pesimistas. Patologas Čarlzas Bertonas, išsidraikęs, impulsyvus, jautrus, nervingas, dirglus žmogus, ir Markas Holas, chirurgas, kurį bet koks rutinos nepaisymas išmušdavo iš vėžių. Čia jiems teks keliauti į slaptą laboratoriją Nevadoje, kur jie bandys ištirti nežemiškų mikroorganizmų ypatybes bei sandarą.
Iškart pasakysiu, romanas tiesiog puikus! Nors jis vyksta šešiasdešimtaisiais, tačiau romane aprašyta technika ir prietaisai per tą laiką nė kiek nepaseno ir vis dar atrodo lyg kažkas iš ateities. Visokie mikroskopai, rentgeniniai ir spektrometrijos prietaisai, kompiuteriai, kraujo analizatoriai ir t. t., sudaro įspūdį lyg rašytojas su jas dirbtų kiekvieną dieną, o aprašyti jų veikimą jam yra vieni juokai.
Romano idėja yra gan standartinė Kraitono romanams, tačiau ištobulinta jo iki aukščiausio lygio. Valstybinė organizacija vykdo slaptus bandymus, viskas kaip visad pakrypsta netikėta linkme ir tenka ieškoti grupelės mokslininkų, savo srities specialistų, kurie išsrėbtų visą košę.
Romane aprašyta laboratorija yra lyg iš fantastinio filmo: tai penkių aukštų pastatas po žeme, kur leidžiantis kuo giliau, patenkate į vis saugesnę laboratoriją. Pereinant kiekvieną aukštą tenka įveikti dezinfekcijos ir sterilizavimo procedūras: drabužių pakeitimą, dušą, įvairias vonias, ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių seansus, medicinines apžiūras ir pan.
Knygoje labai daug kalbama apie molekules, ląsteles, bakterijas, virusus, fermentus ir t. t. Kūrinyje pateikiama daug ataskaitų, diagramų ir piešinių, kas dar labiau sustiprina jausmą, kad viskas ką Jūs skaitote šiame romane yra tikra, o ne išgalvota.
Galiausiai, Jūs tik paskaitykite, kokių skyrelių pavadinimai: Kontaktas, Krizė, Pavojus, „Nepaprastasis faktorius“, Dezinfekcija, Pagrindinė laboratorija, Avarija, Hermetizacija... jei tai Jūsų dar neužkabino, tada jau niekas šiame romane neužkabins.
Belieka tik pasakyti – skaitykite ir mėgaukitės, nes knyga yra ne tik, kad puiki pramoga ir nuotykis skaitytojui, bet ir įdomus žinių apie mažą mikropasaulį lobynas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą