Bankoke – mieste, kuriame klesti korupcija, prostitucija ir narkotikų prekyba, – patyręs pareigūnas Sončajus yra matęs beveik visko, tačiau asmeniškai jam anonimiškai atsiųstas filmas sukrečia: „Nedaug nusikaltimų verčia baimintis dėl žmonių padermės evoliucijos. Dabar tokį stebiu.“
Sončajus žiūri sadistišką snufo filmą, kuriame užfiksuota, kaip nužudoma mergina. Tai Damrong – Sončajaus motinos viešnamyje dirbusi prostitutė, kurią jis buvo beprotiškai įsimylėjęs.
Tirdamas žiaurių nusikaltimą detektyvas susiduria su įtakingu bankininku ir kliedinčiu vienuoliu, o galiausiai patenka į prabangų uždarą vyrų klubą, kurio klientai imasi visko, kad išlaikytų savo anonimiškumą ir įgyvendintų slapčiausias fantazijas...
Skaitytojams iš knygų „Bankoko 8“ ir „Bankoko tatuiruotė“ pažįstamas Karališkosios Tailando policijos detektyvas, uolus budistas Sončajus Džitpličipas pamažu išnarplioja dar vieną intriguojantį ir kraują stingdantį nusikaltimą. Naujas romanas „Bankoko šmėklos“ nustebins kriminalinio žanro mėgėjus.
Bankokas – Tailando sostinė, miestas, kuriame glaudžiai susipynusi Rytų kultūra ir Vakarų praktiškumas. „Atogrąžų rojus“, kuris yra laikomas neoficialiu prostitucijos ir prekybos narkotikais centru. Kur žmogaus gyvenimas yra pigus, o nusikaltimai tiriami amžinybę. Tačiau Sončajus Džitpličipas, buvęs gatvės banditas, dabar kietas policininkas, nėra pratęs pasiduoti. Ypač – dabar, kai jis gauna vaizdajuostę, kurioje nužudoma viena brangiausiai apmokamų Tailando prostitučių. Kas sumokėjo už šį filmą? Kas išleido didelę pinigų sumą už jos mirtį? Užsakovas, turbūt, yra labai turtingas. Galbūt net per daug turtingas, kad atsakytų už savo nuodėmes? Visgi Sončajus Džitpličipas tiki – kiekvienas kaltininkas turi anksčiau ar vėliau atsakyti...
Taigi baigiau skaityti jau trečiąją Sončajaus Džitpličipo serijos knygą, kurios tema šį kartą buvo skirta snufo filmams. Kitaip sakant į tyrėjo akiratį pakliūna pornografinis filmas, kurio gale nužudoma pagrindinė jo veikėja Damrong Tarasorn Beiker iš Isakito, kurią Sončajus pažinojo ir kuri buvo viena jo meilių. Jos lavonas aptinkamas jos bute su į kaklą įsirėžusia virve.
Kalbant apie pornografijos verslą, negalima nepaminėti šiokios tokios statistikos. O jos skaičiai įspūdingi. Vien 2000 metais JAV buvo išnuomota septyni šimtai milijonų pornografinių filmų, o tai lygiai du su puse filmo vienam JAV piliečiui. Pornografinių filmų industrija šiuo metu išgyveno internetinių bendrovių burbulą ir įsitvirtino drauge su valgymu, miegojimu, apsirengimu ir mirimu. Snufo filmai, aišku, sudaro tik labai labai mažą viso to dalį, tačiau, kaip galima likti abejingam, kai tave tai „paliečia“ asmeniškai. Taigi Sončajus imasi bylos, kuri jį nuveda prie dar daugiau mirčių, šantažo, kyšių, aukštuomenės „grietinėlės“ ir kt.
Ši knyga man pasirodė įdomiausia iš visų mano skaitytų John Burdett knygų, o pats tyrimas pasirodė daug profesionalesnis ir sistemingesnis nei ankstesniuose rašytojo romanuose. Sončajus su kolega apklausia buvusį merginos vyrą, peržiūri jo kompiuterį, apeina barus su mirusiosios nuotrauka, ieško kasetės ištakų, lankosi viešnamiuose ir pan. Tikrai neprikiši Bankoko policininkams, kad jie nieko nedaro.
Knygoje visai kaip ir ankstesniuose romanuose detektyvinė linija yra labiau tik priemonė atskleisti modernaus Bankoko atmosferą, bei autentiškai pavaizduoti jo gyventojų gyvenimą ir filosofiją. Romane labai vaizdžiai pavaizduotas šis miestas, su visais tais taksistais, apsikabinusiais amuletais, tajėmis bendraujančiomis su jų naujais vyrais užsieniečiais, aukso parduotuvėmis ant kiekvieno kampo, laidotuvių kazino, masažo salonais, Budos statulėlėmis, apkabinėtomis girliandomis, narkotikais, seksu ir pan. Visgi nelyginant viso to purvo knygoje nemažai kalbama ir apie tai kas tu esi, iš kur atsiradai ir kur eini. Netgi šmėklas čia sutikti yra žymiai lengviau, nei bet kokiame kitame pasaulio mieste.
Kalbant apie pokyčius veikėjų gyvenimuose, tai jų nėra daug. Čanija laukiasi Sončajaus vaiko, Kimberlė dirbanti FTB perėjo prie seksualinių nusikaltimų bylų, Džitpličipo biologinis tėvas, surastas ankstesnėje knygoje, išsisukinėja ir vis jo neaplanko, jo motina Nong toliau vadovauja „Senių klubui“, o partneris policininkas Lekas po truputį keičia savo lytį.
Knyga yra tikrai unikalus egzempliorius, nors pati romano tema – filme nužudyta prostitutė, nėra naujiena. Romanas patraukia savo veiksmo vieta, filosofija bei atmosfera. Visgi man labiau norėtųsi, kad rašytojas daugiau dėmesio skirtų gilesniems veikėjų paveikslams, įdomiems dialogams ir stipresnei detektyvinei linijai. Nes dabar apie vidurį knygos, puslapių skaičius pradeda šiek tiek dusinti, o į galvą šauna minti – „į kokią balą aš įlipau“. O jei trumpai drūtai, tai norėtųsi mažiau to filosofinio mėšlo ir daugiau veiksmo.
Pabaigai pasakysiu, kad iki Sončajaus Džitpličipo serijos knygų, dar neteko skaityti nė vieno romano, kuris taip puikiai išreklamuotų miestą kuriame vyksta romano veiksmas ir kuris priverstų skaitytoją taip trokšti jį aplankyti. Rašytojas pavaišina skaitytoją miesto triukšmu, kvapais, spalvomis, egzotika ir budistine filosofija. Nuo viso to Rytų ir Vakarų kultūrinio skirtumo net galva apsvaigsta. Aš net pats beskaitydamas knygą nusipirkau Tailandietiškų ryžių paplotėlių ir pasidariau patiekalą su daržovėmis, taip bent kiek priartėdamas prie visos tos egzotikos. Vien už tai John Burdett reikėtų pastatyti paminklą ar duoti kokį apdovanojimą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą