Baigiamosiomis savo valandomis Ovaliajame kabinete, po pralaimėtų pakartotinių rinkimų pasitraukiantis iš pareigų Jungtinių Valstijų prezidentas suteikia prieštaringą paskutinės minutės malonę Džoelui Bekmenui, garsiam ir įtakingam Vašingtono brokeriui, pastaruosius šešerius metus buvusiam nukištam į federalinį kalėjimą. Bet niekas nežino, kad prezidentas suteikė malonę tik smarkiai mygiamas CŽV. Regis, Bekmenas savo, kaip įtakingo brokerio, šlovės viršūnėje galėjo sužinoti paslaptis, kurios stato pavojun sudėtingiausią pasaulyje žvalgybinių Žemės palydovų sistemą.
Karišku krovininiu lėktuvu Bekmenas patyliukais, slapčia išdanginamas iš šalies, gauna naują vardą, naują asmens tapatybę ir naujus namus Italijoje. Kai galop jis įsitvirtina savo naujajame gyvenime, CŽV nutekina informaciją apie jo buvimo vietą izraeliečiams, rusams, kinams ir saudo arabams. Paskui CŽV daro tai, ką geriausiai moka: sėdėti užuoglaudoje ir stebėti. Svarbu ne tai, ar Bekmenas išliks gyvas – tam nėra jokių šansų. Klausimas, į kurį CŽV žūtbūt nori gauti atsakymą – kas jį nužudys?
Džono Grišemo knygų skaitytojai yra įpratęs sulaukti iš šio rašytojo greito tempo teisinių trilerių su ryškiais veikėjų paveikslais ir jaudinančiu siužetu. Deja ši knyga yra kiek kitokia. Ji nėra įtempta, ji nėra teisinė ir veikėjai čia nėra labai jau ryškūs. Joje pasakojama Džoelą Bekmeną, savotiška valstybės priešą numeris v i e n a s. Jis sėdo į kalėjimą neprasitaręs nė žodžiu. Jis vis dar žino tam tikrų paslapčių, kurios, atvirai kalbant, galėtų sukelti pavojų nacionaliniam saugumui. Kad juo atsikratytų, valdžios vyrai nusprendžia suteikti jam malonę, perkelti į kokią nors šalį Europoje, o vėliau nutekinti informaciją kur jis randasi. Ponas Bekmenas bus surastas užsienio šnipų ir nužudytas. Štai ir visas planas. Na o prasižengė jis tuo, kad, trumpai pasakius, turėjo šiokių tokių machinacijų su palydovine sistema ir norėjo parduoti su tuo susijusią informaciją daugiausia pasiūliusiems...
Taip jau nutinka, kad Bekmenas atidanginamas į Trevizą, mielą šiaurinės Italijos miestuką. Į šalį, kur trijų šimtų metų senumo namas laikomas nauju, kur laikas turi kitokią prasmę, o maistu mėgaujamasi, tegul ir mažutėse delikatesinėse su keliais staliukais. Šioje vietoje romanas tarsi sustoja, visai kaip ir šios šalies gyventojų gyvenimai. Čia Bekmenas mokosi kalbėti itališkai, leidžia dienas kavinukėse valgydamas visokius spagečius, lazanijas, raviolius, picas ir pan., ar tiesiog grožėdamasis šalies architektūra. Ir nors šalies architektūra ar begalė skanių patiekalų pavadinimų mane tikrai sužavėjo, aš visgi laukiau to momento, kada Džoelas bus aptiktas ir pradėtas medžioti. Na o iki to momento, deja, teks perskaityti tikrai ne vieną dešimtį skyrių. Tiesa pasakius, mes daugiau gauname informacijos apie pačią Italiją, nei apie patį veikėja ir jo gyvenimo istorija, kas mane kiek pribloškė. Knygą buvau pradėjęs skaityti ir metęs net tris kartus, kas mano skaitymų pasaulyje pasitaiko gan retai. Taip nutiko, būtent, dėl to nepaprastai lėto siužeto. Net praleidus kokį dešimtį skyrių Jūs vargiai pamestumėte siužetą, kas, turbūt, ir yra didžiausia šios knygos bėda.
Rašytojas bandė įpinti keletą šalutinių linijų, kaip antai, korumpuoto buvusio prezidento išaiškinimas, kaip Bekmenas bando susisiekti su sūnumi ar pamilsta Italų kalbos mokytoją, bet tas mažai prikaustė dėmesį. Romanas yra tiesiog per daug lėtas, per daug vangus, visai kaip ropliai apniūkusią dieną. Dėl šio dalyko knyga pametą savo skaitytoją. Ji netinka nei skaitymui laisvalaikiu, mat Jūs trokšite daugiau veiksmo, kuris praskaidrintų nuotaiką, nei vakare bandant nuvyti miegą, nei atostogaujant, mat Jūsų atostogos su knyga rankose Jums pasirodys daug įdomesnės nei pati knyga. Romanas man labiau priminė biografinę knygą, kur rašytojas aprašė savo įspūdžius lankantis Italijoje, o ne rimtą trilerį. Tikrai nerekomenduoju pradėti pažintį su šiuo nuostabiu rašytoju nuo šios knygos, mat liksite labai nusivylę. Kaip bebūtų, duodu tris balus iš penkių vien dėl geros pabaigos. Pabaigai pasakysiu – Grazie e arrivederci!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą