Įvyksta savižudybė! O gal žmogžudystė?
Kitas Pylis sėdėjo atsilošęs krėsle ir niūriu žvilgsniu klaidžiojo po laikraščio „Morning Courier“ reporterių kambarį. Gyvenimas – tai nenutrūkstamų kiaulysčių serija, mąstė jis. O blogiausia tai, kad tos kiaulystės dažniausiai pasirinkdavo kaip tik jį, kai tuo tarpu jo kolegos aprašinėjo žmogžudystes, savižudybes ir panašias įdomybes, ir jų rėksmingos antraštės puikuodavosi pirmuosiuose laikraščio puslapiuose. Na o jo straipsniai būdavo sutrumpinami iki kelių eilučių ir nugrūdami į stulpelio apačią. Visgi tą dieną jam pasisekė. Vienas kompetentingas reporteris susilaužė koją, tad aprašinėti mirtį Jorkšyre buvo pavesta būtent jam. Kitas tvirtino sau, kad tai gera proga pasireikšti – net jei tai pasirodytų eilinė istorija – jis nusprendė parodyti, kaip greitai jis sugeba paruošti gerą reportažą.
Na o mirusysis buvo Robertas Trenčas, vidutinio amžiaus kietasprandis vyras, mėgęs vienatvę ir ramybę, kurį rado pasikorusį miegamajame. Jį rado kambarinė atėjusi į kambarį su arbata.
Atvažiavus į vietą, Kitą sutiko policininkas. Šis iš karto pasiūlė jam pasižiūrėti lavoną, o Kitas stengdamasis neparodyti apėmusio šleikštulio, dėjosi, kad mirties, kokiu tik nori pavidalu, pasireiškimų nagrinėjimas – jo kasdienė duona. Vėliau jis apžiūrėjo namus, o kitą dieną išklausė kvotą, kurios metu buvo nustatyta, kad Trenčas pasikorė iš baimės susirgti vėžiu. Visgi Kitas pastebėjo kažką naudingo, kažką kas gali privesti prie įtarimų, kad velionis buvo nužudytas.
Taigi dar vienas „Detektyvo labirintuose“ serijos knyga, dar viena eilinė detektyvinė istorija. Romane nerandame nieko naujo, knyga yra eilinė detektyvinė istorija su nusikaltimu, tyrimu, meile ir kitais dalykais. Viena kuo romanas tikrai patraukia, tai gan ryškiais ir detaliais veikėjų paveikslais. Tačiau atstumia banaloku siužetu, knygos veikėjai patys tiria nusikaltimą, o ne kreipiasi į policiją, čia randame ir meilę iš pirmo žvilgsnio, kas dar banaliau, gan mėgėjišką tyrimą, kuris čia irgi pasirodė per daug banalus ir kita. Na o viskas sukasi, žinoma, apie žaliąjį deimantą, kuris tampa visų blogybių kaltininku ir kuris randamas tik romano pabaigoje. Ačiū Dievui liko berods tik dvi šios serijos mano dar neskaitytos knygos ir galėsiu jas pamiršti amžiams bei pasiimti kažką rimtesnio. Pastaba sau: praleisti knygas, kurių oficialų knygos aprašymą sudaro vos keli žodžiai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą