Slapta vyriausybinė laboratorija apvogta! Moderniausia signalizacijos sistema dėl nežinomų priežasčių nesuveikė. Mokslininkas, kūręs vakciną nuo paslaptingo viruso, žuvęs. Mirtinas virusas dingęs. Kas įvykdė nusikaltimą? Dėl kokių priežasčių tūkstančiams žmonių iškilo pavojus? Tyrimą pradeda tyrimų centro saugos grupės viršininkė Tonė Galo. Kol kas vienintelė jos viltis – pūga, kuri bent kuriam laikui turėtų sustabdyti nusikaltėlius...
Įsisiautėjus pūgai iš vietos negali pajudėti ne tik besislapstantys nusikaltėliai, bet ir tyrimų centro direktoriaus vaikai, atvykę švęsti Kalėdų ir sulaukę netikėtos draugijos. Savų rūpesčių turi ir vietos televizijos reporteris, bet kokia kaina siekiantis pakilti karjeros laipteliais. Emocijos kaista, aštrėja slaptos kovos, viena po kitos atskleidžiamos šiurpios paslaptys...
Sveiki, puslapio lankytojai. Ką tik baigiau skaityti rašytojo Keno Foleto knygą „Baltoji baimė“. Turiu pasakyti, kad retai skaitau knygų apžvalgas iki jų perskaitymo, bet kadangi romanas ilgai pas mane voliojosi neperskaitytas, nusprendžiau šiek tiek pasidomėti apie jį prieš imdamas jį skaityti. Skaitytojų nuomonės labai įvairios. Vieniems romanas labai patiko, na o daugumai knyga pasirodė šiaip sau. Tik paėmęs skaityti romaną, norėjau stoti į teigiamai vertinančiųjų pusę ir pasakyti, kad knyga išties nebloga, turi savyje daug ir įdomių elementų. Deja, knygos įspūdis su kiekvienu puslapiu vis menko ir menko.
Knygos aprašyme randame tokius žodžius: signalizacija nesuveikė, mokslininkas žuvęs, mirtinas virusas dingęs, tūkstančiams iškilo pavojus, pūga...! Susidaro toks įspūdis, kad knyga yra greito tempo trileris-šnipinėjimo romanas. Jame mes rasime daug medžioklės, šaudynių, gaudynių ir panašių analogiškų knygų atributų. Rasime mirtiną virusą, didelę grėsmę, super agentą gerietį, grupelę blogiukų ir t. t. Deja mūsų laimei ar nelaimei, rašytojas trilerį sumanė sujungti su Kalėdine „pasaka“. Viskas vyksta per Kalėdas, tad visas tas rimtumo įspūdis paprasčiausiai kažkur išgaruoja. Taip mokslininkas, kūręs vakciną nuo paslaptingo viruso, išties žuvo. Deja jis žuvo ne dėl to, kad kažkokie piktavaliai jam nusuko sprandą nes norėjo pagrobti virusą, o dėl to, kad jis dėl kažkokios neaiškios priežasties sumanė pagrobti užkrėstą laboratorijos triušį, kuris, kaip manoma, jam įkando ir jį užkrėtė. Po šio įvykio ir taip jau saugios laboratorijos, vadinamos Kremliumi, apsauga dar labiau sustiprinama, o tiksliau įvedamas bagažo tikrinimas (kodėl jo nebuvo iki tol – neaišku). Vėliau veiksmas nusikelia į savotišką dvarą, kur tyrimų centro direktoriaus vaikai atvyksta švęsti Kalėdų. Deja Kitas Oksenfordas, garsaus milijonieriaus mokslininko sūnus, atvyksta į šventę ne linksmintis, o pagrobti tėvo laboratorijos kortelę, su kuria galėtų įsibrauti į laboratoriją ir pavogti antivirusinius vaistus. Tam jis ryžtasi po to, kai prasiskolina daug pinigų blogiems vyrukams ir iš keršto tėvui, kuris jį atleido sužinojęs, kad šis vagia firmos pinigus. Nors man aprašyti romano siužetą prireikė vos kelių sakinių, rašytojas tam skiria beveik pusę knygos. Taigi greito tempo čia tikrai nėra, kad ir ką tvirtintų kiti skaitytojai, juo labiau, kad romano veiksmas vyksta kelių dienų bėgyje.
Kalėdos nebūtų Kalėdos, jai per jas nevyktų daug dramos, pykčio, ašarų ir kitų emocijų antplūdžio. Bent toks įspūdis susidaro po detektyvinių romanų, kurių veiksmas vyksta šventinių laikotarpiu, perskaitymo. Ir čia visa šeimyna susipeša, kai paaiškėja, kad viena sesuo permiegojo su kitos sesers vyru ir pan... Jei nežinočiau, kad romaną parašė Kenas Foletas, tai pamanyčiau, kad jį parašė moteris, tarkim kokia Sandra Braun. Per daug jau vaikiški veikėjų paveikslai, per daug verkšlenimo, savigraužų, meilės, o dar pseudo pagrindinė veikėja moteris, kuri tik sustiprina šį įspūdį.
Antrą knygos pusę sudaro bandymas sugauti viruso pagrobėjus, taip pat čia randame įkaitų drama, kas kiek pataiso knygos įvertinimą. Visgi nevykusi pradžia jau buvo spėjusi sugadinti įspūdį, kuris sunkiai norėjosi taisytis. Prie didžiausių knygos pliusų priskirčiau šiuolaikišką ir aktualią temą, bei įdomią pabaigą. Prie minusų priskirčiau logikos stoką, neįtikinamumą, neįdomius veikėjus, romantiką, per didelį atsitiktinumų skaičių ir t. t. Kaip jau pastebėjote minusų knygoje daugiau nei pliusų.
Tikrai gaila, nes romano tema išties gera ir ją kiek nušlifavus butų buvę galima išgauti išties neblogą perliuką. Dabar gi čia gavosi labiau kažkoks meilės romanas, o ne detektyvas. Gal čia kaltos Kalėdos, rašytojas norėjo įpinti šilumos ir jaukumo, bet, mano nuomone, jis kiek persistengė. Manau, knyga labiausiai patiks moterims, na o vyrams pasiūlyčiau pasiieškoti kažko rimtesnio, vyriškesnio ir kiek brutalesnio. Kaip bebūtų, negaliu rašyti jai mažiau nei tris balus (iš penkių), nes bent jau lyginant ją su prieš tai mano skaityta knyga „Mirtis golfo aikštėje“, ši yra tikras šedevras.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą