„Viola dar kartą atsisuko į tėvą ir pamatė, kaip jis lazda tiksliai stumtelėjo kamuoliuką ir šis įriedėjo į devynioliktąją duobutę, atnešdamas ponui Korveliui pergalę! Bet – o siaube! – jis staiga susverdėjo, iškėlė rankas ir sunkiai susmuko. Žiūrovai aiktelėjo“. Tragedijos, įvykusios golfo aikštėje paslaptį, sužinosite perskaitę šią knygą.
Nežinau kaip Jus, bet mane knygos pavadinimas „Mirtis golfo aikštėje“, nuteikia neigiamai, o būtent tam, kad knyga bus niekam tikusi. Gal dėl to, kad mirti ar būti nužudytam golfo aikštėje neapsakomai banalu, tiesiog banalumo viršūnė, mano nuomone. Romano aprašymo, manau, net nereikia. Žaisdamas golfą ir mušdamas kamuoliuką į paskutiniąją duobutę, ponas Kornvelis staiga susverdėjo, iškėlė rankas ir sunkiai susmuko. Žinoma mirtis golfo aikštėje ištinka ne paslydus ant žolės ar pataikius golfo kamuoliukui į galvą, o ištikus širdies smūgiui ar nuo nuodų. Šį kartą tai buvo nuodai, tik va iškyla klausimas, ar tai nusinuodijimas ištikus finansiniam krachui, ar nunuodijimas ne be kito pagalbos. Jei tai nunuodijimas, tai reikia gi rasti kaltininką. Tą padaryti pasiryžta seklys pulkininkas Robertas Li Ašis, su savo tarnu negru Džordžu Vašingtonu Šegu.
Na o visa kita gan lengvai nuspėjama. Agatakristiškas tyrimas, šiek tiek meilės, pavydo ir kitų banalių dalykėlių. Kvailiausia, kad seklys pulkininkas didesnę knygos dalį tik žvejoja ir, atrodo, visai net nesidomi tyrimu. Visgi romane randame šiek tiek sėlinimo, maskavimosi, slaptų raštelių, fiktyvių vedybų ir kitų dalykų. Viskas kaip visad paaiškėja knygos pabaigoje, tik va netikėtumo taip kažkaip pasigedau. Duodu vieną balą iš penkių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą