Siaubas vėl sėlina Naujojo Orleano gatvėmis. Jis „Čirvų damos“ žudikas, išimantis savo aukų, jaunų vyrų širdis. Jis – nesustabdomas. Policijos komisaras prašo daktarės Džesikos Koran pagalbos. Bet kitoks siaubas tyko Džesikos. Vyriškis vardu „Vampyro žudikas“ pabėga iš kalėjimo.
Dabar Džesika tarp dviejų ugnių. Ir netgi nauja partnerė iš FTB eksperimentinės „ekstrasensų“ programos vargiai ją gali apginti nuo dviejų žudikų...
Žinau, žinau. Sakysit ar tu matei knygos aprašymą? Ar tu jį skaitei? Kas per nesąmonė? Žudikas išimantis širdis? „Vampyro žudikas“ geriantis savo aukų kraują? Ekstrasensai ir panašūs briedai... Tačiau nelyginant tiesiog juokingo romano aprašymo, kuris lyg iš nevykusios kino filmo parodijos, knyga yra labai rimta, na bent jau rašytojas viską vaizduoja taip, lyg tai būtų įprasti, kasdieniai dalykai. Čia nėra beveik nieko antgamtiško, vampyro žudikas nėra vampyras iš gotikinių apsakymų, o psichopatas perpjaunantis savo aukų kaklus ir sugeriantis arba nuleidžiantis jiems kraują (prašau, nežiūrėkite į šikšnosparnį ant knygos viršelio). Romane taip pat siautėja žudikas žudantis gėjus ir transvestitus, kuriems jis nupjauna lyties organus ir išlupa širdis. Kiek kraupoka ir šiuolaikiška, beveik Tomo Hario lygio.
Knygos centre atsiduria dvi tyrėjos, tai Džesika Koran, teismo medicinos ekspertė, ir ekstrasensė Kim Dizainot. Joms abiem tenka vykti į Naująjį Orleaną, kur siautėja „Čirvų damos“ žudikas. Džesika išvyksta dar ir dėl to, kad nori atsikratyti visur ją persekiojančių asmens sargybinių, kurie ją saugo nuo kerštingo vampyro iš ankstesnių serijos knygų, kuriose Džesika jį sugavo ir pasodino į psichiatrinę ligoninę, tačiau vėliau šis iš ten paspruko palikdamas krūvas bekraujų lavonų. Romane mes ne tik kad pažvelgiame iš arčiau į ekstrasensų seansus, bet pamatome ir kaip renkami įkalčiai bei mėginiai, visai kaip CSI TV serialuose. Man labai patiko, kad romano ekstrasensė pavaizduota kaip turinti galias, nors daugelis ja netiki, ne taip, kaip tarkim Lars Kepler knygoje „Ugnies liudininkas“, kur ekstrasensė labiau pateikta kaip apgavikė ir apsimetėlė. Labai patiko knygos blogiuko Matjaus Matisako pavardė. Jei rašyčiau knygą, norėčiau, kad jos veikėjas turėtų Matisako pavardę. Patiko veiksmo vieta, Naujais Orleanas, mat dar neteko skaityti knygos, kurios veiksmas vyktų šiame mieste. Patiko, kad veiksmas pateikiamas keleto skirtingų veikėjų akimis ir kiti dalykai.
Prie knygos minusų priskirčiau tiesiog nenusakomai lėtą siužeto plėtojimą. Viskas vyksta tiesiog sraigės lėtumo greičiu. Nuo tos vietos kai Džesika ir Kim išvyksta į Naująjį Orleaną ir imasi bylos, tenka perskaityti ne tiek jau ir mažai, o apie šimtą puslapių. Kol tyrėjos pradeda tirti lavonus, tenka perskaityti dar šimtą puslapių ir t. t. Tačiau didžiausias knygos minusas yra tame, kad ją skaitant susidaro toks įspūdis, lyg ji būtų paprasčiausiai apie nieką. Sakiniai gražūs, ilgi, informacijos daug, tačiau ji visai neužsilaiko galvoje. Tiesiog perskaitai ir pamiršti. Baigiau skaityti pirmąją dalį, dar laukia antroji, tačiau aš jau pasisotinęs šiuo romanu. Ar imsiu antrąją dalį iš karto, ar kiek palauksiu, dabar yra mano pagrindinis klausimas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą