Karin Alvtegen gimė 1965 m. Švedijoje. Anksti ištekėjo už savo jaunystės meilės ir išvyko iš tėviškės. Besilaukiant antrojo sūnaus, įvyko tai, kas sukrėtė ir visiškai pakeitė jos gyvenimą – žuvo jos mylimiausias vyresnysis brolis Magnusas. Tai buvo nelengva Karin rašymo pradžia. Kaip ir kitos jos knygos, „Gėda“ pasižymi nepaprastai gilia ir įtaigia psichologine personažų analize, atskleidžiančia, kaip neįveikiamas gėdos ir kaltės jausmas suparalyžiuoja dviejų moterų gyvenimus.
Alvtegen knygos, nuolat pelnančios apdovanojimus, yra išverstos į 23 pasaulio kalbas ir ruošiamos ekranizacijoms. Lietuvių kalba 2006 m. išleisti du Alvtegen romanai: „Dingusi“ ir „Išdavystė“, be to, lietuvių skaitytojai sulauks dar dviejų jos romanų – „Kaltė“ ir „Šešėliai“.
Knygoje pasakojama apie dvi moteris kankinamas gėdos jausmo. Majos Britos, kankinamos nutukimo ir besigėdijančios savo kūno, dėl nesveiko katalikiško auklėjimo, kurį patyrė vaikystėje, bei vyriausiosios gydytojos Monikos Lundval, kankinamos gėdos, dėl vaikystėje patirtos skaudžios nelaimės, kurios kaltininke ji buvo, tačiau neprisipažino. Knygoje yra ir trečia moteris – Vanja Tyren, sėdinti kalėjime dėl savo vyro ir vaikų nužudymo. Tačiau ji yra labiau priemonė padedanti atskleisti Majos charakterį ir gėdos šaknis. Dvi istorijos, du sudėtingi gyvenimai nagrinėjami pačiais blogiausiais personažams momentais. Ne ką mažiau įdomu pasidaro ir tada, kai šių dviejų, vienas kitą nepažįstančių moterų gyvenimai susikerta.
Išties nebloga, stipri knyga, kuri labai priminė prieš tai skaitytą „Tikėtina istorija“. Net, sakyčiau, būtų galima drąsiai pavadinti „Tikėtina istorija 2“. Tačiau, kad ir kokia gera knyga būtų, visgi norėjosi kažko pozityvesnio. Dvi Alvtegen knygos beveik paeiliui – prastas sumanymas. Na o šiaip Karin knygos man patinka. Jose kiekvienas atras kažko savito, netgi supras, manau, skirtingai. Tarkim aš perskaitęs šią knygą supratau, kad kiekvienas turėtų į savo beviltišką ar be išeities situaciją pažiūrėti iš šono. Nes kartais situacija iš šono gali atrodyti daug paprastesnė, o tie sprendimai, kuriuos Jūs priiminėjot jai pataisyti, buvo paprasčiausiai kvaili ir netinkami. Va ir čia šių moterų sprendimai jau nuo pat pradžių man pasirodė netinkami, o kiekvienas naujas sprendimas tik dar labiau blogino padėtį. Vietoj to, kad užjausti ar gailėtis, labiau norėjosi paprasčiausiai rėkti ir kaukti. Laimei atsirado kažkas iš šalies, kuris paprastu, bet teisingu sprendimu viską apvertė aukštyn kojomis. Ačiū autorei už laimingą pabaigą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą