Mirtis Zanzibare – tai kupinas įtampos, paslapčių ir nesusipratimų bei humoro detektyvinis nuotykių romanas, artimas didžiajai detektyvo karalienei A. Kristi.
Jauna aukštuomenės debiutantė Denė Ašton pirmąkart gyvenime vyksta į tolimą kelionę – į egzotišką svajonių šalį Zanzibarą, kur gyvena jos molina ir patėvis, garsus rašytojas. Patėvio prašoma, ji turi paimti iš šeimos advokato ir atvežti kažkokį paslaptingą laišką. Bet, matyt, jis baisiai svarbus ir pavojingas, nes advokatas tuoj pat nužudomas, o ir Denei gresia mirtinas pavojus. Prasideda neįtikėtini įvykiai, šiurpūs, keisti ir juokingi. Taigi kokia paslaptis slypi tame dokumente? Kas tie, kurie jį medžioja? Ir kas iš tiesų jaunasis amerikietis leidėjas Lašmeris Holdenas – draugas ar piktadarys? Atsakymas ateina netikėtai...
Na iš tikrųjų, tai knyga visai nesudomino. Labiausiai dėl to, kad savo turiniu per daug jau priminė A. Kristi stilių. Kas seka mano įrašus, tas žino, kad nesu didelis Kristi mėgėjas(dėl kelių priežasčių, bet apie jas vėliau). Knygoje pasakojama apie tai, kaip aukštuomenės debiutantė Denė paima laišką iš šeimos advokato ir išsirengia į Zanzibarą. Vėliau ji sužino, kad advokatas nužudytas, ir nenorėdama gaišti laiką aiškindamasi ko lankėsi pas pastarąjį, įkalbėta girto leidėjo išvyksta apsimetusi kitu asmeniu. Taigi apie pusę knygos yra skirta kelionėms lėktuvu ir apsistojimams viešbučiuose. Kelionės metu ji bendrauja su kitais keleiviais. Pokalbiai ir dialogai kaip visad banalūs, ale bandymas palaikyti pokalbį ir nors kiek pailginti knygą. Kaip visad, kai visi atkeliauja į Zanzibarą, tai būtinai turi apsistoti vienoje vietoje, šį kart pilyje. Denė su savo bičiuliu Lašiu pamanė, kad tai bus puiki mintis, nes jie galės nesivaržydami aiškintis, kas iš keleivių yra žudikas ir vis bando suversti kaltę ant Denės. Tačiau, jie kaip visad nenumatė, kad tas, kuris žudė, žudys ir toliau. Taigi gaunam klasikinį „uždaras ratas“ atvejį, kur žudikas vienas iš keleivių. Knygoje bandyta įpinti lobio paieškos, šiek tiek meilės, šnipinėjimo, bet, mano nuomone, gavosi eilinis klasikinis detektyvas, kurių vienas į kitą panašesnių yra apsčiai. Nusikaltėlis, kaip visad buvo pats artimiausias asmuo, o paslaptis laiške pasirodė ne tokia jau svarbi, kad dėl jos būtų reikėję ką nors žudyti. Labai jau skysta.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą